"Vieną dieną susimąsčiau, jog keista situacija – mano pavardė Zaksas, dar prieš tai mėginau dirbti su santykių tema, o dabar, žiūrėk, tapau vestuvių vedėjas. Pagalvojęs, kad įdomiai čia viskas gaunasi, net nedrąsiai pasvajojau, jog norėčiau kažkada sutuokti žmones. Pagalvojau, metrikacijos rūmuose nuo aštuonių iki penkių tikrai nesiruošiu dirbti, kunigu irgi, panašu, netapsiu, bet gal vieną dieną galėsiu būti kokiu pagonių kriviu. Ta senoji kultūra, tikėjimas, ar kaip tai pavadinti, artima man, nes aš ir pats labiausiai tikiu į gamtą. Taigi, tikėjau, kad ir ta svajonė vieną dieną išsipildys. Gal po dešimties ar dvidešimties metų."