„Swarovski“ kuriama magija ir spindesys pavergė ne tik paprastus pirkėjus, bet ir didžiausius mados snobus. Šiandien akinamai tviskančiais kristalais dekoruojamas interjeras, puošiami drabužiai, kuriami įspūdingi papuošalai bei aksesuarai.
Kelias į šlovę
Daniel‘is Swarovskis – šiandien visame pasaulyje garsios krištolo kompanijos įkūrėjas, gimė 1862 m. šiaurės Bohemijoje (dabartinėje Čekijos respublikoje). Būsimasis krištolo karalius stiklo apdirbimo subtilybių sėmėsi iš savo tėvo, stiklo šlifuotojo ir apdirbėjo, kuris turėjo stiklo gamybos fabrikėlį. 1892 m. Daniel‘is patentavo savo išrastą stiklo pjaustymo mašiną, pradėdamas kelią į neregėtą šlovę ir pripažinimą krištolo dirbinių ir jų apdirbimo srityje.
1895 m. pagrindiniai fabriko finansininkai Armand‘as Kosmanas ir Franz‘as Weisas šį šeimos verslą pasauliui pristatė, kaip „Swarovski“ kompaniją. Taip buvo sukurta tviskančių puošmenų monopolija, lig šios dienos neturinti sau lygių.
Spindesio paslaptis ir įvairovė
„Swarovski Crystals“ liniją sudaro krištolo skulptūros, miniatiūros, juvelyrika ir couture dirbiniai, namų dekoracijos elementai, kandeliabrai bei krištolo sietynai. Visi „Swarovski“ dirbiniai ženklinami specialiu logotipu, kuris anksčiau simbolizavo Edelveiso žiedą, o nuo 1988 m. buvo pakeistas šiandien visiems žinomu gulbės, palenkusios galvą, simboliu.
Dirbinių vaivorykštės spektro spalvų spindesys išgaunamas „Swarovski“ krištolą pjaustant specialiais lazeriais, kad dirbinių briaunos būtų kuo tikslesnės ir aštresnės, taip pat dengiant juos cheminiais metalo apvalkalais.
Nuo 2004-ųjų pasaulį išvydo nauja apdirbimo technologija „Xilion“, kurią naudojant pradėta gaminti kristalus, turinčius vieną plokščią pusę. Išleista atskira krištolo linija – prisiuvami ir inkrustuojami kristaliukai, kuri suteikė daugiau galimybių dizaineriams, stilistams bei jų klientams patiems pagal savo skonį dekoruoti interjero detales, drabužius, aksesuarus. Tai tapo puikia proga susikurti unikalų gaminį (prisiūti, priklijuoti norimą kiekį kristalų, pasirenkant norimą šlifavimo tipą, tam tikrą kristalo spinduliavimo efektą, dydį, spalvą ir formą).
Kristalų šlifavimo, spalvos, dydžio ir formos spektras labai platus. Kristalai gaminami nuo mikroskopinio – 1mm dydžio iki masyvių 10 cm (ar didesnių) krištolo akių. Formos prasideda nuo aiškiai geometriškų apskritimų, ovalų, kvadratų, stačiakampių ir trikampių iki visiškai netaisyklingų, lašo, žmogaus širdies, koralo šakelės, žvaigždės, kriauklės, laužyto rombo ar kitokių įmantrių formų. Kristalų kaina neretai priklauso nuo jo šlifavimo ir formos bei apdirbimo, papildomo efekto suteikimo, sudėtingumo. Kuo krištolo forma labiau asimetriška ar turi papildomus lakavimo, spalvos laužymo efektus, tuo kristalas brangesnis. Spalvų įvairovė begalinė: nuo pagrindinių, sodrių, vaivorykštės spektro iki blyškių, pastelinių ar chameleoninių, kai vienas kristalas turi keletą spalvų, sušvintančių atitinkamu kampu. Ypač prabangiai atrodo juodi, asfalto, hematito, dūmo spalvos ar visai bespalviai kristalai. Pastaruoju metu „Swarovski“ kompanija papildė spalvų paletę įvairių metalų atspalvių kristalais: aukso, vario, bronzos, titano, sidabro spalvos.
Tekstas – Vilius Venckevičius