Jei apie meilę paklaustumėte internetinės paieškos sistemos „Google", per vieną dvidešimtąją sekundės dalį gautumėte beveik 6 milijonus ne visai patikimų atsakymų. O ką apie tai papasakotų santykių tyrinėtojai – psichologai?
Meilė – nerimta priežastis vedyboms?
Meilė tapo vienintele suprantama priežastimi vedyboms tik XX a. – iki tol santuoka buvo tarsi sandėris dėl galios, valdžios ir paveldėjimo. Viduramžių aristokratai teigė, kad meilė apskritai yra nesuderinama su santuoka, tad klestėjo svetimavimas. Renesanso ir Viktorijos epochos didelių pokyčių neatnešė, nes aistringi vyro ir moters santykiai laikyti nepadoriais. Ir nors XVIII a. pasigirdo nuomonių, kad „besituokiantys ne iš meilės verti pasigailėjimo", čia pat „pasitaisyta" – rekomenduota prieš tuokiantis akylai įvertinti partnerio turtinę padėtį... Tiesa, laikai pasikeitė: XXI a. pasaulyje santuoka laikoma galutine meilės išraiška ir šios saviraiškos siekia visi, kurių krūtinėje plaka mylinti širdis (todėl homoseksualūs asmenys pradeda reikalauti teisės į santuoką). Taigi, meilė – labai „šviežia" priežastis vedyboms, o žmonijos santuokos iš meilės „praktika" dar labai menka.
Kodėl meilė nėra romantiška?
Meilės psichologijos klasiku vadinamas E. Frommas teigė, kad meilė anaiptol nėra tik labai stiprus jausmas. Meilė – tai ryžtas, apsisprendimas ir pasižadėjimas, tai asmens kryptis, pasireiškianti rūpesčiu, pagarba, atsakomybe ir pažinimu. Taip, skamba labai neromantiškai, primena darbą. Bet už gerai nudirbtą darbą gerai ir atsilyginama...
Žymi psichoanalitikė K. Horney taip pat nekalbėjo apie romantiką. Anot jos, meilė negali būti visiškai altruistinė, kai aukojamasi ir nesitikima nieko gauti atgalios. Juk neįmanoma nieko nenorėti iš žmogaus, kuriuo žavimės. Ir mes būtinai norime pasitenkinimo, ištikimybės, pagalbos... Kaip kartą man sakė vienas psichologijos dėstytojas, „Žmogus yra pelno siekiantis UAB“.
Tiesa, meilė nesuderinama su mylimo žmogaus išnaudojimu kažkuriems savo poreikiams tenkinti. Jei santykiai mums reikalingi tik tam, kad atgaivintų palaužtą pasitikėjimą savimi („Brangioji, tu visai neatrodai stora!") – vargu ar tai meilė, greičiau – neurozė.
Kaip meilė padeda sužinoti savo vardą?
Egzistuoja ir priešingas požiūris. Kartą tas dėstytojas sakė, kad meilė yra tai, kaip ją apibrėžia mylintis žmogus. Nėra objektyvių kriterijų, leidžiančių atskirti „tikrą" meilę nuo „netikros", įvardyti „teisingas" ir „neteisingas" jos priežastis. Meilės esmė ta, kad mylime už tai, ko mums reikia, ir taip, kaip mokame.
Man pačiai artimas V. Franklio požiūris: jis niekuomet nekalbėjo apie tai, kad meilė apakina. Priešingai, ji suteikia pasauliui naujos vertės. Yra tokia dainininko Sealo daina „Love's Divine": atlikėjas sakosi buvęs aklas ir prašo meilės, nes ji yra vienintelė, galinti padėti sužinoti jo vardą. Mylėdami kitą, praplečiame savo pažinimo ribas: iš tylių pelyčių virstame aršiomis pavyduolėmis, iš užkietėjusių karjerisčių – namų židinio kurstytojomis. Drąsuoliai supranta esantys bailūs, o ištikimybės šalininkai, sekdami paskui meilę, net pameta savo principus. Taigi, meilė kitam padeda sužinoti, kas iš tiesų esame. Kokiu vardu jus šaukia meilė?
KLAIDINGI MITAI APIE MEILĘ:
1. Meilės kiekis yra ribotas. Meilė ne pinigai, taupyti neverta!
2. Mylintis žmogus dėl manęs padarys viską! Mylintis žmogus neprivalo tenkinti kito užgaidų, o nuolatinių meilės įrodymų reikalauja tik savimi nepasitikintys asmenys. Meilė neturi nieko bendra su prievarta!
3. Meilei nereikia jokių pastangų. Jei laimėjimams nereikėtų pastangų, olimpiečiai laimėtų aukso medalius tiesiog miegodami.
4. Jei labai mylėsiu, ji(s) pasikeis. Mūsų pastangos mylėti nepaverčia kazanovų ištikimais vyrais, o alkoholikų – abstinentais. Nebent – trumpam.
5. Meilė privalo trukti amžinai. Meilė – kaip gyvenimas – turi pradžią ir pabaigą.
6. Meilė trunka trejus metus. Jei šios minties autoriui rašytojui F. Beigbederiui nepasisekė meilės fronte, tai dar nereiškia, kad taip nutiks ir jums.
7. Kažkur yra mano sielos dvynys. Sielos dvynių teorija tiki savimylos – juk lengviau žavėtis savimi ir savo antrininku nei leistis į sunkų kito žmogaus pažinimo kelią.
8. Mylimieji supranta vienas kitą be žodžių. Meilė nesuteikia telepatinių galių. Nors mylėdami tampame pastabesni vienas kitam, tai dar nereiškia, kad gebame „skaityti kito mintis".
Straipsnio autorė – Liepa T. Raškevičienė
123 RF nuotr.