Galerija
(2)

Teisininkė Oksana ir jos sužadėtinis jūreivis Kirilas susipažino „prieš 100 metų", sužadėtuvės įvyko triukšmingoje Rembranto aikštėje Amsterdame, o amžiną meilę vienas kitam prisiekė Kuboje. Oksanos patarimai bus naudingi ne tik poroms, planuojančioms vestuves užsienyje ir ieškančioms ko nors netradicinio, bet ir visiems, kurie nori dar kartą išgyventi tą ypatingąjį vestuvių jaudulį. Kuboje galima pasirinkti ne tik oficialią, bet ir simbolinę ceremoniją.

Kaip apibūdintumėte savo vestuvių dieną šiandien, kai ji liko tik „blyksnis, atmintis, akimirka"?

Praėjus trims mėnesiams po vestuvių, tą dieną prisimenu kaip labai mielą ir romantišką. Tai – diena kaip akimirka, nes kai jautiesi laimingas ir pakylėtas, šventė prabėga nepaprastai greitai.

Ar patiko būti nuotaka? Kas labiausiai įsiminė?

Niekad nesureikšminau vestuvių, niekad nenorėjau didelių ir tradicinių, netgi buvau labai neigiamai nusiteikusi šeimos „spaudimui" daryti taip, „kaip reikia". Visada buvau įsitikinusi, kad koncentruotis gyvenime reikia į svarbesnius dalykus, o ne į vienos dienos šventę, tačiau reikia pripažinti, kad kai ateina TA diena, kai apsivelki baltą suknelę, kai matai būsimo vyro akis, pajunti visą akimirkos didybę ir magiją, todėl kad ir kaip keista man pačiai būtų – nuotaka man būti patiko.

Kada ir kaip pradėjote planuoti vestuves?

Iš tikrųjų viskas vyko labai paprastai: aš nusprendžiau norinti pabėgti nuo visų ir visko ir susituokti gražiame žemės kampelyje, kur dar nesu buvusi ir kur patirčiau pačias intensyviausias emocijas. Tada mano vyras tvirtai pareiškė, kad jeigu vestuvės užsienyje, tai tik Kuboje, garsaus Kubos revoliucionieriaus Che Guevaros ir aistringo partizanų judėjimo krašte. Kompromisas buvo pasiektas. Ir dabar, žvelgdami į praeitį, abu likome labai patenkinti savo sprendimu.

Kam patikėjote jas organizuoti?

Tiek lėktuvų bilietus, tiek viešbutį užsakėme per vieną Lietuvos kelionių agentūrą, tačiau kadangi likome nusivylę proceso organizavimu, kelionių agentūros pavadinimo neminėsiu (jei nėra ko gero pasakyti, geriau nieko nesakyti). Iš tikrųjų galiu tik patarti būsimiems jaunavedžiams, nusprendusiems organizuoti savo šventę užsienyje, nesirinkti kelionių agentūros, o viską daryti patiems arba pasitelkti vestuvių planuotojos paslaugas (tik reikia išsiaiškinti, ar jos specializacija yra ši sritis ir bus pakankamai kompetentinga jums padėti). Pačioje Kuboje mums padėjo viešbučių tinklas „Sandals", kuris rengia vestuves užsieniečiams.

Kaip pasirinkote suknelę savo vestuvėms?

Renkantis suknelę svarbiausia buvo atsižvelgti į tai, kad vestuvės bus netradicinės ir vyks karštoje Karibų jūros saloje, be to, reikėjo prisiminti, kad suknelę teks toli vežti, todėl ji negali būti „įnoringa". Taigi kriterijai buvo tokie: balta, lengva, paprasta, nesiglamžanti, užimanti mažai vietos lagamine ir, be abejo, patogi. Tokią ir radau! Nors ceremonija vyko kovo pradžioje, saloje buvo labai karšta, todėl su užuojauta žiūrėjome į nuotakas su didelėmis gremėzdiškomis suknelėmis ir kostiumuotus jaunikius, jiems paprasčiausiai buvo per karšta ir nepatogu, apranga netiko prie „paplūdimio vestuvių koncepcijos" ir jie negalėjo visiškai džiaugtis akimirka...Tačiau vartydami Kubos vestuvių planuotojos albumą matėme nemažai įdomių ir žaismingų vestuvinės aprangos sprendimų, kaip antai nuotaka tik su maudymosi kostiumėliu ir nuometu. Atrodė super!

Kas Jus gražino vestuvių dieną?

Labai linksma istorija. Gražino kubietė, visai nemokanti anglų kalbos ir turinti savitą supratimą apie tai, kas gražu. Bendravome gestais, tačiau nepaisant to, kad žurnale parodžiau jai šukuoseną, kurios norėčiau, gavau visai kitokį rezultatą su visiškai kitu mano pasirinktos šukuosenos interpretavimu. Tačiau labai patiko tai, kad į plaukus buvo įsegtos mano pasirinktos ir ką tik sode nuskintos baltos gėlės. Dėl makiažo kita istorija. Taip ryškiai padažyta dar nesu buvusi, juodi šešėliai labai nutolo nuo akių linijos. Po tokių pagražinimų teko koreguoti makiažą, tačiau nenusiminiau ir su sužadėtiniu smagiai iš to pasijuokėme. Svarbiausia mokėti su humoru žvelgti į pasaulį ir nesureikšminti nereikšmingų dalykų, kitaip neturėsi progos pasidžiaugti tuo, kas tikrai svarbu.

Kur vyko Jūsų šventė, kas joje dalyvavo, kokia apskritai buvo TOJI DIENA?

Sutuoktuvių ceremonija vyko sode, gražioje pavėsinėje, netoli jūros. Tai buvo šventė, skirta tik dviem, todėl, be mūsų, buvo tik notarė, kuri mus sutuokė ispanų kalba, mūsų vietinė vestuvių planuotoja, kuri rūpinosi šventės eiga ir vertė notarės kalbą į anglų kalbą, bei vietoje nenustygstantis fotografas, kuris buvo ir mūsų liudininkas.
Dienos programa buvo tiesiog nuostabi – be jokio streso ar rūpesčių, nes buvome tik dviese. Pati ceremonija vyko 16 val., todėl pusdienį praleidome prie jūros džiaugdamiesi paplūdimio malonumais ir dėl nieko nesukdami sau galvos. Ceremonija buvo labai jausminga ir graži, tarėme vienas kitam pačių sukurtas priesaikas ir pamąstymus, galėjome sakyti tai, ką iš tiesų norėjome, nes niekas aplinkui mūsų nesuprato. Vėliau gėrėme šampaną, vaišinomės užkandžiais, valgėme specialiai mums iškeptą tortą, šokome savo pirmąjį šokį skambant kubietiškai muzikai, fotografavomės ir galiausiai žvakių šviesoje romantiškai vakarieniavome. Viešbučio personalas buvo be galo malonus, kiekviename žingsnyje girdėjome sveikinimus, todėl buvo kuriama gera ir išskirtinė nuotaika. Kadangi ceremonija vyko Kuboje, natūralu, kad rinkomės tradicinę kubietišką muziką, kitkas tiesiog nebūtų derėjęs su mus supančia aplinka.

Kokių įspūdžių patyrėte: kaip leidote laiką Kuboje, kur linksminotės, ar daug keliavote?

Labiausiai įsiminė pasiplaukiojimas su delfinais, nepaprastas jausmas, kai gali juos liesti, kai jie tave bučiuoja (žinoma, pagal komandą). Delfinai užkrečia pozityvumu ir gera nuotaika, Kuboje jie laikomi aptvertoje įlankoje, maksimaliai pritaikant gyvenimo sąlygas prie natūralių, todėl bendravimas tokioje aplinkoje yra labai įdomus. Kitas įvykis – tai kelionė laiveliu į balto smėlio mažą salelę „Cayo blanco": nepaprato grožio pakrantė, paplūdimyje augančios palmės, krištolinis šiltutėlis vanduo, tiesiog rojus žemėje, iš kurio visai nesinori išvykti.

Ar santuoka Jums svarbi, kai šiandien populiarėja tiesiog partnerystė?

Asmeniškai man – svarbi, nors jeigu būtumėte paklaususi prieš trejus metus, atsakymas būtų buvęs kitoks. Tikriausiai turi šiam žingsniui subręsti, tik tada jis tampa reikšmingas ir ypatingas. Tačiau neturiu nieko prieš ir prieš kitaip gyvenančius.Tai – kiekvieno žmogaus asmeninis sprendimas, svarbiausia turėti pasirinkimo laisvę ir jaustis gerai dėl savo priimamų sprendimų nepaisant to, ką galbūt mano šeima, giminės ir visas likęs pasaulis manys.

Jūsų vyras – jūreivis. Kiek laiko per metus būnate kartu?

Per metus savo vyrą matau lygiai pusę laiko, t. y. šešis mėnesius. Kad ir kokia romantiška jūreivio profesija gali atrodyti, šeimai tai labai netinkama veikla, skirtis niekada nepripranti...

---------------

Oksanos patarimai būsimoms nuotakoms, kurios planuoja kelti vestuves svetur:

– Vestuves užsienyje rengti tikrai verta, tai nepaprastai jaudinantis ir įdomus patyrimas, įspūdžiai labai intensyvūs dėl neįprastos aplinkos.
– Vestuves rengti rekomenduočiau ne per kelionių agentūrą (per ją galimą užsakyti tik lėktuvo bilietus ir viešbutį), o patiems arba pasitelkus vestuvių planuotojos pagalbą.
– Rinkdamiesi vestuvių dienos aprangą būtinai atsižvelkite į ceremonijos vietą ir klimatą: jeigu ketinate susituokti tropinėje saloje, kur bus labai karšta, „sudėtingos" suknelės ir kostiumai gali stipriai sugadinti nuotaiką, nes jausitės labai nepatogiai ir prakaituosite, tai, be abejo, neigiamai atsilieps ne tik jūsų nuotaikai, bet ir nuotraukų kokybei...
– Jeigu užsienyje planuojate oficialią ceremoniją, kurią galėtumėte legalizuoti Lietuvoje, pradėkite planavimą kuo anksčiau, tiksliai išsiaiškinkite, kokių dokumentų reikalauja jūsų pasirinkta valstybė ir prieš kiek laiko turėtumėte juos pateikti, taip pat pasidomėkite, ar pasirinkta valstybė yra ratifikavusi Hagos konvenciją dėl dvigubo legalizavimo panaikinimo, jei taip, dokumentus tvarkyti bus paprasčiau, jei ne – reikės dvigubo legalizavimo, todėl procesas užtruks ilgiau ir bus brangesnis (legalizavimai, vertimai, notarų tvirtinimai ir kt.).
– Jei ieškote paprastesnio būdo, patarčiau užsienyje rinktis ne oficialią, o simbolinę (angl. blessing) ceremoniją. Įspūdžiai bus nė kiek ne prastesni nei oficialios. O grįžę į Lietuvą galėsite nueiti į santuokų rūmus ir dar kartą susituokti, manau, tokiu sprendimu bus be galo patenkinti ir jūsų artimieji, jei jie nedalyvaus jūsų ceremonijoje užsienyje...
– Didžiausios sėkmės planuojant savo šventę, nepamirškite pasidžiaugti visu procesu.

Tekstas – Rūta Avietė. 

Pinterest.com nuotr.