Vestuvių dovanos – labdarai



Teikti dovanas jauniesiems – vienas seniausių vestuvių ritualų. Tiesa, šiuolaikinės poros dažniausiai pageidauja piniginių dovanų „vokeliuose", kuriomis kompensuoja dalį vestuvių išlaidų ar panaudoja kitų savo svajonių įgyvendinimui, pavyzdžiui, medaus mėnesio kelionei. Dovanos dovanomis, tačiau beveik visada į vestuves keliaujame nešini ir gėlėmis. Gražiausių puokščių, pasak „Lapės vestuvės" vestuvių planuotojos Lauros Vagonės, jaunieji gauna „kalnais" („Ir kur jas dabar visas dėti?", – šypsodamasi atsidūsta ji). Juk daugelis porų iškart po vestuvių išvyksta kopinėti medaus ir dovanotomis gėlėmis neturi galimybių pasidžiaugti... Kita vertus, sumerkti „kalnus" gėlių – kiti ir vazų tiek namie neturi. Gėlės nebetenka prasmės – svečiai išmeta pinigus, o jauniesiems – jos neteikia džiaugsmo.

 

Nuotraukos – Lauros Vagonės asmeninio albumo.


Vestuvių planuotoja Laura Vagonė pataria ir skatina poras bei jų vestuvių svečius verčiau prisidėti prie kilnių tikslų – vietoje gėlių ar net dovanų – teikti labdarą ir pradžiuginti tuos, kuriems labiausiai tą dieną reikia paramos ir šilto dėmesio.

 

Laura, kada ir kaip kilo idėja pasiūlyti poroms vestuvių dovanas paaukoti labdarai?

Negaliu pasakyti tiksliai, kada kilo ši idėja. Gali būti, kad kažką tokio nužiūrėjau nuo kokių nors kitų jaunųjų, nes seku aibę užsienio vestuvinių tinklaraščių ir pan.


Turbūt ne visiems jaunavedžiams taip siūloma pasielgti?

Planuotoja tikrai daug bendrauja su besiruošiančiais tuoktis žmonėmis, kažkaip po pirmo, antro susitikimo matosi, kam galima tai siūlyti, kas supras idėją, o kas – ne. Bet, tiesą pasakius, stengiuosi visiems šitą sumanymą įsiūlyti, nes kaip ir visi, tikriausiai, noriu savo darbe matyti daugiau prasmės.


Kaip svečiai informuojami apie „dovanas" , kurias jie turėtų paruošti?

Svečiai kvietimuose randa informaciją, ką vietoje gėlių galėtų atnešti. Kažkokio konkretaus sąrašo nesudarinėjame, kad vestuvių svečiai turėtų laisvę rinktis ir tai nesukeltų jiems papildomų rūpesčių.
Ar teko iš porų girdėti, kaip į jų tokį sumanymą dėl dovanų ar gėlių reaguoja svečiai bei artimieji?
Kol kas reakcijos tik teigiamos. Man atrodo, visi iš prigimties esame geri, tad padarius kažką gero ir emocijos esti pakilesnės, ko aš ir siekiu per savo planuojamas vestuves. Kai pamatai, tarkim, kalną suneštų mokyklinių prekių, kurios nukeliaus pas tuos, kuriems jų reikia – tikrai kažkaip džiugu pasidaro. Jungtuvių proga pelnyti keli karmos taškai tikrai nepakenks (šypsosi).


Kam (kokioms įstaigoms) ir kokios buvo dovanotos „vestuvinės dovanos"?

Kadangi šitą idėją būtina iškomunikuoti su vestuviniu kvietimu, man atrodo, teisingiausia, kad kviečiamieji iš karto žinotų, kam bus skirti daiktai. Visada klausiu jaunųjų, gal jie turi ryšį su kokia nors įstaiga, kuriai norėtų kažką paaukoti, gal labai myli gyvūnėlius, gal šeima turi jau kažkokių globotinių: fondai ir t.t. Jei pora nieko tokio neturi, aš savo ryšių dėka išsiaiškinu, kuriai įstaigai kokios paramos labiausiai reikia tuo momentu, kada bus gautos dovanos. Fotografas Adas, kuriam šiek tiek pagelbėjau planuoti vestuves, vietoj dovanų prašė atnešti šokolado, kuris nukeliavo į Santariškes, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams (jei gerai pamenu, su kuriais jau anksčiau jis buvo susitikęs ir bandęs nuskaidrinti ten leidžiantiesiems dienas). Esam rinkę maistelį ir reikmenis beglobiams šuniukams, kačiukams. Ir ne kartą. Paskutinį kartą su Linos ir Audriaus vestuvių svečių suneštomis dovanomis keliavau į Kuršėnų vaikų globos namus.


Kokias emocijas patiri įgyvendindama tokius labdaros projektus? Kokie artimiausi tikslai, planai ateityje?

Turiu pasakyti, kad nuvežus daiktus vieniems ar kitiems nebegali jų palikti likimo valiai. Visos šitos dovanėlės tampa po truputį tęstiniais projektėliais. Tikrai norisi ir tuos šuniukus aplankyti ir su vaikais nuveikti kažką įdomaus, nes jiems tikrai ne dovanų reikia labiausiai. Artimo ryšio trūksta net ir negyvenantiems vaikų globos namuose ir ne tik per Kalėdas ar TV akcijų metu. Aš džiaugiuosi, kad visada, kai pasakau rangovams, su kuriais daugiausia dirbam, kad keliausiu į vieną ar kitą vietą su dovanomis, jie irgi priruošia lauktuvių savo ruožtu. Dar džiaugiuosi, kad turiu subūrusi sąmoningų ir socialiai atsakingų žmonių komandą, kurie palaiko mano idėjas, prisideda investuodami savo laiką, nes už tai niekas nemoka. Kadangi matau prasmę tokiuose darbuose, tikrai tęsiu tai, ką pradėjau. Ir, viliuosi, vis daugiau porų pakvies savo svečius vietoj gėlių pirkimo padaryti daug geresnių darbų. Nes kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni. Patikėkit.

 

Nuotraukos – Lauros Vagonės asmeninio albumo.

Ankstesnis Kitas

Taip pat skaitykite


Žurnalas Vestuvės.lt

Skaityti 

KAIP SURENGTI SVAJONIŲ VESTUVES

Vestuvių tradicijos

Tikros vestuvių istorijos ❤

Sužadėtuvės

Mergvakariai ir bernvakariai

Vestuvės užsienyje + Medaus mėnuo

Teisinė pagalba

Iki ir po vestuvių

Renginiai ir konkursai