Galerija
(9)

Lina Rapalavičiūtė ir Andrius Rutkauskas įrodė, kad vestuvių planavimas nebūtinai turi reikšti pašėlusį kasdienį lakstymą renkantis visas šventės detales. Ši JAV gyvenanti pora, vestuvėms planuoti paskyrusi metus, į Lietuvą buvo sugrįžusi vos du kartus, o visus kitus darbus, padedami vestuvių planuotojos, atliko telefonu ir internetu.

Lina pripažįsta, kad jai ypač pasisekė surasti nuoširdžius ir savo darbus nepriekaištingai atlikusius žmones – tačiau juk sėkmė labiausiai myli tuos, kurie stengiasi patys!
Poros vestuvės vyko 2013 metų rugpjūčio 8 dieną Taujėnų dvare anglų ir lietuvių kalbomis.

Kiek laiko gyvenate JAV? Kodėl nutarėte vestuves kelti Lietuvoje?

Amerikoje dirbu jau beveik trejus metus, o iki tol su vyru pragyvenome penkerius metus Anglijoje. Tuo metu, kai buvo planuojamos mūsų vestuvės, man teko labai daug keliauti. Vyras buvo apsistojęs Anglijoje, o aš didžiąją laiko dalį leisdavau įvairiose Europos šalyse darbo reikalais. Vestuves kelti Lietuvoje nusprendėme dėl kelių priežasčių: pirmiausia, mūsų artimieji tikrai nebuvo nusiteikę vykti į kitas šalis. Vieni tam neturėjo jėgų, kai kurios merginos laukėsi, o kitos jau sūpavo savo mažylius. Antroji priežastis buvo ta, kad nemaža dalis draugų, kilusių iš tokių šalių kaip JAV, Meksika, Venesuela, Anglija, Škotija bei Vokietija, visuomet norėjo pamatyti mūsų šalį bei susipažinti su jos kultūra. Galiausiai mes ir patys nuo pat savo draugystės pradžios įsivaizdavome save įteisinant santuoką tik Lietuvoje. Be to, čia Andrius man ir pasipiršo.

Kaip radote, išsirinkote vestuvių planuotojus, kaip vyko Jūsų bendravimas su jais?

Nors iki vestuvių buvo likę dar visi metai, iš karto prisipirkau kalnus žurnalų, o paskutines atostogų dienas praleidau skaitydama įvairiausius forumus internete. Norėjome susirasti patikimus vestuvių organizatorius, tačiau skaitydama gausybę straipsnių visiškai pasimečiau tarp įvairių nusiskundimų ir pagyrų, nebežinojau, ką galvoti ir kaip viską reikės organizuoti. Galiausiai susiradau žmogų, kuris buvo pasiryžęs viską padaryti nepriekaištingai. Be to, man buvo svarbu ir tai, kad mūsų planuotoja Jelena gyveno Lietuvoje, o pirmųjų pokalbių metu atrodė, kad ji kone skaitė mano mintis! Jelena žinojo, ko mes norime, ir jos vienintelis noras buvo paversti kitų svajones realybe. Nors iki vestuvių buvo likę beveik metai, pradėjome ieškoti vedėjų, floristų, fotografų ir t. t. Visus juos radome internetu – o ten pasirinkimų tiek daug, kad dažnai užtrukdavome pakankamai ilgai!

Kiek dar kitų pagalbininkų turėjote?

Pačias vestuves mums organizuoti ir planuoti padėjo maždaug 10–13 žmonių, taip pat ir Lietuvoje gyvenantys artimieji. Su visais jais bendravome elektroniniais laiškais arba telefonu – kadangi tai užėmė daugiau laiko, labai džiaugėmės, kad pradėjome vestuves planuoti taip anksti. Mūsų vestuvių pagalbininkė Jelena vykdavo į įvairiausias vietas tvarkyti visų reikalingų detalių, o kas svarbiausia – ji tvarkė didžiąją mūsų finansų dalį, buvo mūsų rankos ir akys visą tą laiką, kol planavome savo šventę. Nors ir pasitaikė įvairių nesusikalbėjimų ar barnių, mes ja labai pasitikėjome. Prie mūsų prisijungė ir Lietuvoje gerai žinoma stilistė Olesė. Su jos pagalba buvo lengviau apsispręsti daugeliu stiliaus ir temos klausimų – pasirinkome baltą bei aukso spalvas su orchidėjų akcentais. Mūsų stilistė padėjo parinkti ir vyro drabužius, pamergių sukneles bei liudininkų aprangą, mano šukuoseną ir makiažą.
Pamenu, kaip dar būdama maža mergaitė visą laiką svajodavau apie jūras gėlių – taip prie mūsų planavimo prisidėjo nuostabi floristė Rita Preišegalavičienė. Ji ir išpildė mano svajones išpuošti mūsų šventę nuostabiomis orchidėjomis, nepriekaištingai atrodė ir pati bažnyčia – su kabančiais baltais žibintais, rožių žiedais, nuostabia ir nepakartojama gėlių arka...

Kiek kartų planuodami vestuves buvote grįžę į Lietuvą?

Per visus tuos metus, kol buvo planuojamos mūsų vestuvės, į Lietuvą grįžome tik porą kartų ir tik dėl pačių svarbiausių detalių. Pirmojo sugrįžimo priežastis buvo šventės vietos susiradimas, o tai buvo vienas sunkiausių žingsnių. Sunku buvo dėl to, kad labai mažai kas Panevėžio apylinkėse galėjo pasiūlyti visą aptarnavimą, didelių patalpų ar miegamų vietų svečiams. Vis dėlto Taujėnų dvaro pasirinkimas buvo vienas geriausių mūsų sprendimų, juo likome ypač patenkinti. Antrą kartą grįžome dėl visų vestuves planuojančių ir ne Lietuvoje gyvenančių porų galvos skausmo – kursų, kuriuos turėjome išklausyti, norėdami įteisinti savo santuoką bažnyčioje. Man ir mano vyrui tai buvo neįmanomas dalykas: ne vien dėl to, kad mes gyvenome užsienyje, bet ir todėl, kad aš keliavau ir kurį laiką su vyru gyvenome atskirai. Kursus turėjome lankyti drauge,o suderinti abiem tinkamą laiką mums buvo ypač sunku. Bandžiau kreiptis į įvairiausias atitinkamas institucijas Lietuvoje, tačiau ilgi telefoniniai pokalbiai su kunigais ar už kursus atsakingais asmenimis mus vis nuvesdavo į tamsą... Viskas, ką jie mums atsakydavo, buvo tai, kad nebūsime sutuokiami bažnyčioje, jei neturėsime kursų išklausymą žyminčių popierių. Vienas mums pasiūlytų variantų buvo grįžus į Lietuvą išklausyti privačius mokamus kursus – buvome apsisprendę pasirinkti šį variantą, kad tik greičiau baigtųsi šis košmaras, tačiau, vos suruošus kelionės planus, paaiškėdavo, kad kurie nors atsakingi asmenys susirgo ar atostogauja... Tiesą sakant, dėl šių kursų vienu metu jau svarstėme visai atsisakyti bažnytinės santuokos. Apmaudu, nes manau, jog Bažnyčia kaip tik turėtų palaikyti jaunavedžius ir suprasti užsienyje gyvenančių porų situaciją, o ne ją dar labiau apsunkinti. Juk galima kursus organizuoti ir internetu! Galiausiai ši istorija išsisprendė likus vos dienai iki vestuvių, kai gavome reikalingus antspaudus.

Kaip sekėsi pačią vestuvių dieną, ar viskas vyko sklandžiai?

Rytas buvo labai užimtas: iškart po pusryčių savo kambaryje sulaukėme apie 10 žmonių komandos: atvyko fotografai, operatoriai, stilistės, vizažistė... Labai džiaugiausi, kad visas mūsų rytinis pasiruošimas vyko greitai ir be priekaištų. Ceremonija taip pat buvo labai sklandi, o atvykus į Taujėnų dvarą, mūsų 80 svečių būrį sutiko daugiau nei trylikos žmonių komanda, kuri mus kuo puikiausiai aptarnavo. Bendrai vestuvių dieną su mumis dirbo daugiau nei 40 žmonių. Mums buvo labai smagu, kad taip palaikė visi kartu dirbę žmonės – net ir kitą rytą svečiai nenustojo stebėtis puikiai suorganizuota švente bei aptarnavimu. Praėjus porai dienų po vestuvių vykome į pajūrį, kur vyko fotosesijos su žirgais, gražiose romantiškose vietose ir jachtoje. Mums tereikėjo užsiminti, ko norėjome, ir po poros dienų fotografai visa tai jau buvo suorganizavę: pasirūpinta žirgais, jachta, šukuosenomis ir makiažu.

LINOS PATARIMAI poroms, gyvenančioms užsienyje ir planuojančioms vestuves Lietuvoje:

• pradėti viskuo domėtis likus ne mažiau nei metams iki vestuvių. Kuo anksčiau pradėsite, tuo daugiau rasite įvairių galimybių. Tik nekreipkite dėmesio, jei kas nors sakys, kad per anksti pradėjote ruoštis; Gyvenantiems ne Lietuvoje – laikas nepastebimai prabėgs!

• susidarykite tikslu planą, kaip PLANUOSITE savo vestuves. Susidarykite aiškią viziją, kokių vestuvių norėsite (pradedant planuoti patarčiau kuo mažiau galvoti apie vestuvių dienos planą ir t. t.);

• būtinai susiraskite žmonių, padėsiančių išpildyti vizijas, neįskaičiuojant artimųjų. Tikrai neturiu nieko prieš artimuosius (jie gali padėti), bet kai artimieji prisideda prie planavimo, jie visada bandys taupyti jūsų pinigus ar pakeisti jūsų norus ar planus pagal savo nuomonę... Todėl patarčiau kreiptis į vestuvių planuotojus ar pagalbinius žmones, kuriem nebandys atklabinėti ar ko keisti nors. Mūsų vestuvės todėl ir buvo KITOKIOS, nes nė vienas iš artimųjų ar draugų nežinojo nė vienos jų laukiančios staigmenos ar vestuvių eigos;

• kad ir koks būtų jūsų tikėjimas, būtinai domėkitės, kokia bus ceremonijos eiga, kokių dokumentų jums reikės ar kokius kursus turėtumėte lankyti norėdami įtvirtinti savo santuoką oficialiai;

• susidaryti tikslų vestuvių biudžetą ir prie jo pridėti ne mažiau nei 25 proc. papildomoms išlaidoms;

• atvykite į Lietuvą ne vėliau kaip savaitę prieš vestuves, nes visada atsiranda įvairiausių smulkmenų, kurias svarbu išspręsti iki vestuvių.

LINA ❤ ANDRIUS. VESTUVIŲ REZIUMĖ

Vestuves planavo – patys jaunavedžiai nuotoliniu būdu, gyvendami JAV ir UK
Spalvos – balta, auksinė ir raudona
Nuotakos suknelė – 2013 m. „Demetrios" kolekcijos „Cosmobella" (www.demetriosbride.com)
Nuotakos bateliai ir kiti aksesuarai – bateliai Jessica Simpson (shop.nordstrom.com), auskarai – iš www.neimanmarcus.com
Šukuosena ir makiažas – šukuosena Lina Seliokienė (www.dominisalonas.lt), makiažas – Jūratė Jokubonienė
Jaunikio kostiumas ir aksesuarai – frakas ir marškiniai iš salono „Žeiga" (www.zeiga.lt), batai – iš www.debenhams.com
Sutuoktuvių žiedai – geltonojo aukso žiedai iš „Aukso gija" (www.auksogija.lt)
Puokštė ir floristinis dekoras – Rita Preišegalavičienė (Panevėžys)
Ceremonijos vieta - Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija
Pobūvio vieta ir vaišės – Taujėnų dvaras (www.taujenudvaras.lt)
Muzika / renginio vedėjas – Mantas Karpovičius ir didžėjus
Dekoras – nuotakos idėjas įgyvendino Jelena Aleknienė, Rita Preišegalavičienė ir Taujėnų dvaro darbuotojai
Kvietimai / svečių kortelės / meniu spauda – www.paper-n-fashion.lt
Saldumynų stalas – nuotakos idėjas įgyvendino Jelena Aleknienė
Fotografas – Ilja Sivakovas (www.sivakoff.lt)
Videofilmas – www.prostudija.lt
Fejerverkai, ugnies šou ir gintaro dulkės – www.ugniesvaldovai.lt
Dovanėlės svečiams – puodelių padėkliukai su asmenine padėka, kuriuos nuotaka pirko ir suruošė JAV
Svečių medis – www.atributikasventems.lt
Medaus mėnesį praleido Venecijoje (Italija).

Tekstas – Julija Amankavičiūtė. Nuotraukos – Ilja Sivakoff (www.sivakoff.lt)