Ne paslaptis, kad gėlės – vienos svarbiausių vestuvėse. Nors kiekviena iš mūsų, be abejo, laikome save patikimiausia gėlių specialiste, vis daugiau įspūdingų vestuvinių dekoracijų užsienyje bei Lietuvoje pristato floristai vyrai. Kaip jie pasirenka tokią specialybę ir kaip susitvarko chaotiškame nuotakų pasaulyje? Kviečiame iš arčiau susipažinti su Lietuvoje puikiai žinomu floristikos dizaineriu, „gėlių karaliumi“ tituluojamu – Mantu Petruškevičiumi (Flower Couture by MP).
Mantai, kaip pasukote į floristiką? Kaip tai tapo Jūsų pomėgiu ir kaip supratote, kad jį verta paversti pagrindine savo veikla? Kartais žmonės imasi sau nepriimtino darbo arba iš pradžių atrodo, kad jiems patinka, bet ilgainiui ateina noras ką nors keisti. Iš prigimties esu žmogus, kuris mėgsta kurti, todėl man labai to trūko. Atėjo laikas, kai nusibodo tie patys žmonės, tie patys vakarėliai, atrodė, kad viską jau pamačiau, su visais susipažinau... Dabartinė veikla man daug įdomesnė, mielesnė, o svarbiausia, kad iš tikrųjų realizuoju save ir jaučiuosi darantis tai, ką man ir reikia daryti. Ankstesni darbai nebuvo tikroji mano sritis, o vieną dieną filmuodamas laidą tiesiog pajutau, kad noriu kuo greičiau viską nutraukti. Tai galėjo tęstis, bet man buvo nebeįdomu. Išėjau ir viskas... Tačiau pirmoji meilė, gyvenimo aistra gėlėms nesurūdijo. Kuriu trumpą akimirką, kuri gyvenime, ko gero, ir asocijuojasi tik su gėlėmis... Ir einu savo keliu.
Kaip apibūdintumėte savo darbo stilių? Kokias gėles, kokio tipo kompozicijas mėgstate labiausiai, iš ko galima pažinti, kad tai yra būtent Jūsų kūrinys? Išsiskiriu savo braižu, susiformavusiu tobulinantis kursuose Paryžiuje, mieste, kuriuo visada žavėjausi ir žaviuosi. Tikriausiai tokį braižą pasirinkau todėl, kad turiu savo dievuką, asmenybę, kuri man labiausiai imponuoja ir įkvepia. Ką parsivežu iš šio kūrėjo ir apskritai iš Paryžiaus, pritaikau labai dažnai. Vestuvėms galima rasti įvairių įdomesnių detalių, sprendimų, o ne imti tas pačias pabodusias arkas, kolonas... Norisi švarumo, tikrų gėlių kvapo, natūralių gėlių pojūčio, o ne plastiko ir kičo. Anksčiau man labai patiko lelija, ji buvo tarsi nuo manęs neatskiriamas gėlės žiedas, bet iš naujo atradau labai daug gėlių. Vis dėlto kalijos, hortenzijos ir lelijos tikriausiai iki šiol būtų mano mėgstamiausios.
G. Žilinsko (žurnalas „Žmonės“) ir D.Čėplos (dešinėje) nuotr.
Koks Jums yra tobulas gėlių spalvų derinys? Maniau, kad galiu dirbti tik su baltomis gėlėmis... bet kuo toliau, tuo labiau keičiasi ir mano požiūris, kyla naujų idėjų. Derinti skirtingų spalvų gėles iš tiesų labai sudėtinga ir bet kas to negali padaryti – tai yra lygiai tas pat, kaip darbuotis su medžiagomis. Labai svarbu, kad vyrautų bendri tonai. Bijojau ryškių spalvų, bet dabar man jos labai patinka. Nuolat stebiu, kokias puotas kelia karališkieji asmenys, kaip jie dekoruoja, serviruoja stalą, nuolat konsultuojuosi su restoranų įkūrėjais. Gėlės ir stalo dekoras yra bendra koncepcija, kuri atspindi vientisą vaizdą.
Tomas&Lukas nuotr.
Kokias apskritai pastebite dekoro tendencijas lietuvių vestuvėse? Kokias gėles ar kompozicijas nuotakos mėgsta labiausiai, o ko labiausiai bijo? Pirmiausia labai pagirčiau save už tai, kad į Lietuvą atnešiau naują tendenciją – poreikį investuoti į gėles. Manau, daugelis floristų turėtų būti dėkingi man (šypsosi). Didesnių užsakymų jie sulaukia tik dėl to, kad aš Lietuvoje pradėjau rėkti, jog visi nustotų pirkti gvazdikus ir naudotų gausius kiekius gėlių. Džiaugiuosi, kad po truputį žmonės vis dažniau pageidauja įspūdingesnių kompozicijų, rečiau lygiuojamasi į sovietų laikus, kai užtekdavo tų kelių gvazdikų. Tačiau labiausiai mane erzina, kai dar ir šiandien žmonės pasirenka iš natūralaus gėlės žiedo ir koto surištą plastikinę šluotą, su kuria galima ką nors pritrenkti (šypsosi). Esu už tai, kad viskas būtų natūralu, todėl man nepriimtina, kai floristai naudoja daug vielos, floristinės juostelės. Pasaulyje tas etapas yra praeitas ir pamirštas, tai yra absoliuti atgyvena, tiesiog jau nebemadinga. Nebijau to sakyti! Rekomenduoju atskleisti patį gėlės žiedą, nuotakai sukurti tik tokią puokštę, kuri yra natūrali, į kurią būtų įdėta daug rankų darbo, tačiau žvelgiant į ją nesimatytų, kad žmogus prie jos buvo prisilietęs. Techninės dalies neturi matytis. Reikėtų koncentruotis į eleganciją, orientuotis į tuos floristus, kurie iš tiesų yra kūrėjai, o ne tik propaguoja komercinę dalį. Pas mus vestuvių dekoras ir nuotakų puokštės vis dar yra siejamos su pigia komercija. Dirbu atiduodamas visą save ir nekuriu taip, kaip kiti. Aš kalbu drąsiai, tačiau kiti darbai man Lietuvoje tiesiog neįdomūs. Nežinau, į ką Lietuvoje reikėtų lygiuotis, nors ir – pabrėžiu – norėčiau.
Kokio stiliaus vestuves dekoruojate? Kaip apibūdintumėte poras, kurios renkasi Jūsų paslaugas? Dažniausiai kreipiasi tie, kurie manimi visiškai pasitiki. Jie sako: „Mantai, norime kažko wow!“ Tačiau jei kalbėtume apie labai rustic – kaime vykstančias vestuves – man būtų sudėtinga. Aš mėgstu prabangių gėlių segmentą ir vengiu lauko gėlių kompozicijų. Man patinka rožės, kalijos – tikros, gražios gėlės, tikri fantastiški žiedai. Nenoriu kurti ir komponuoti su ramunėlėmis, visokiomis žolytėmis (šypsosi)... Manau, Lietuvoje užtenka tai darančių floristų. Todėl manimi domisi tie žmonės, kurie tikrai trokšta puošnių vestuvių, kuriems svarbios detalės.
Ar užsakydami gėles vestuvėms su Jumis tariasi ir derina nuotaka, ar abu jaunieji? Ar dažniausiai nuotaka ateina jau žinodama, kokių gėlių ar jų spalvų nori? Taip dar nė karto nebuvo (šypsosi). Bendraudamas su poromis dažniausiai aš būnu tas iniciatorius, kuris čia pat derina, siūlo, o poros man pritaria, nes manimi visiškai pasitiki. Tiesa, dar nuotakų prašau parodyti savo nuostabią suknelę, ir viskas. Labai ilgų derybų iki šiol nėra buvę. Iš pas mane atėjusių žmonių dažniausiai, ačiū Dievui, girdžiu komplimentus, o ne pageidavimų koncertus (juokiasi).
Gal pamenate kokių nors keistų, neįprastų porų pageidavimų ar tokių norų, kuriuos įgyvendinti Jums buvo tikras iššūkis? Įgyvendinti galima viską, aišku, vienas tu to niekada nepadarysi. Komanda yra labai svarbu. Tikrai gerbiu žmones, kurie man padeda kurti. Pats esu idėjos žmogus, galiu prisigalvoti visko, bet tai dar reikia ir nuleisti ant žemės.
Ar dar madingos jaunikių butonjerės, pamergių puokštės? Visa tai yra gerai, tačiau ir pamergių puokštės turėtų atrodyti kuo natūraliau – tegul matosi gėlių kotai, tiesiog parištos kelios gėlytės ir jokio plastiko. Sakyčiau „taip“ net ir vienos gėlės žiedui švarko atlape. Viskas! Jokių papildomų plunksnelių, lašelių, žirnelių... kurie, deja, vis dar yra populiarūs Lietuvoje.
E.Scinsko nuotr.
Kaip nusprendžiate, kokias gėles parinkti, rekomenduoti atitinkamoms vestuvėms? Pirmiausia vykstu apžiūrėti vietos – ji man viską ir padiktuoja. Ar tai viešbutis, ar viešbutis iš rąstų, ar ištaigingas restoranas – iš tiesų turiu savo konceptą, kvietimų, meniu viršelių maketus ir kt. Kuriu tik konkrečią patikrintą stilistiką. Žaviuosi erdvėmis, kuriose naudojama labai daug dekoro elementų. Stengiuosi, kad stalas atrodytų gausus, nebūtų kičo. Man svarbu karališkas serviravimas. Gilinuosi į staltieses, servetėles, įrankius, indus – tuo skiriuosi nuo kitų, nes Lietuvoje floristai paprastai to nedaro. Dažniausiai jie atveža jau savo salone padarytą puokštę. Aš visada noriu pajusti erdvę bei atmosferą, dekoruoju irgi šventės vietoje, nes turiu matyti stalus, serviruotę. Gyvenime nesu atvežęs ir palikęs puokštės, man taip netinka. Manau, kad kitaip nebūtų pasiektas toks efektas, kokį paprastai sukuriu. Kiekvienos vazos pasukimas, kiekvieno gėlės žiedo pakreipimas – viską patikrinu pats. Paskutiniai štrichai visada bus mano.
L.Dambrausko nuotr.
Ar vestuvių floristikoje reikėtų kreipti dėmesį, tarkime, į Pantone kompanijos oficialiai paskelbtas madingiausias spalvas? Nereikėtų taikyti gėlių spalvų prie tendencijų. Aš, pavyzdžiui, į jas nereaguočiau, man daug svarbiau sukurti grožį. Gėlė ir yra karalienė – ji niekam nepavaldi.
------
ĮDOMUSIS M. PETRUŠKEVIČIAUS DOSJĖ
Amžius: 32
Gyvenimo kredo: jų yra daug, tačiau nė vienas nepadeda...
Gėlė, kuri simbolizuotų Jūsų asmenybę: balta lelija.
Universaliausia gėlė vestuvių floristikoje: tokios nėra.
Mėgstamiausias gėlių kvapas: kvapiosios tuberozos (Polianthes tuberose).
Kvepalai: Armani Prive Bois D'Encens by Giorgio Armani.
Įkvėpimo šaltinis: iš jūros bangų, paukščių giesmių, upelio čiurlenimo ir baltų lelijų.
Vestuvinės floristikos paslaugų kaina: tiek, kiek telpa į žodį „gražu“.
Nuotakos puokštės kaina: kaip vienas svarbiausių nuotakos aksesuarų.
Tekstas – Ievos Elvyros Kazakevičiūtės. Interviu publikuotas žurnale Vestuvės.lt/Vasara 2015.
Nuotraukos – Gedimino Žilinsko (žurnalas „Žmonės“), Tomo&Luko, Eigirdo Scinsko, Dainiaus Čėplos ir Lino Dambrausko.