Galerija
(1)

Vieni sako, kad vestuvės – būtent ta proga, kai bet kuri moteris gali atrodyti kaip tikra karalienė, tačiau vis daugėja nuotakų, kurių karalystėje priimtinesnės laisvos, nevaržomos, patogios ir originalios vestuvės, o pačios jos tokiose šoka pasidabinusios trumpomis suknelėmis. Nuolat plečiantis vestuvių demokratijos riboms, pasirinkimų ir idėjų tik daugėja – kokios moterys ir kodėl renkasi ilgą karališką suknelę iškeisti į trumpą ir žaismingą?

URBANISTINĖ ELEGANCIJA
„Tiesą sakant, niekada nesvajojau apie savo vestuvinę suknelę, todėl labai džiaugiuosi, kad pavyko iš pirmo karto parinkti man tinkamą modelį. Tokiais atvejais geriausia kreiptis į profesionalus, kurie mato patį žmogų, jo charakterį, atsižvelgia į jo norus. Po pokalbio su Kęstu Rimdžiumi iš karto susitarėme dėl bendros suknelės vizijos – ji turėjo būti trumpa, tačiau elegantiška.

Norėjau ne romantiško, o paprastesnio ir stilingesnio modelio. Pačių vestuvių labai nesureikšminome – tiesiog norėjosi linksmo, neįpareigojančioje aplinkoje vykstančio vakarėlio, todėl ir suknelė turėjo būti atitinkama. Šventė buvo laisvo, urbanistinio, neformalaus stiliaus ir vyko mieste, Vilniuje.“ ALEKSANDRA KLOPOVA, iš Vilniaus. Tuokėsi rugpjūtį. Suknelė – Kęsto Rimdžiaus („Kukla Beauty Box“). A.Minkevičiaus nuotr.

VEROS WANG STILIUMI

„Trumpos suknelės norėjau visada – ieškodama pasimatavau dvi ilgas sukneles, bet taip tik supratau, kad noriu būtent trumpos. Ją radau pirmame aplankytame salone. Nors ir lankiausi kituose salonuose, galėjau prisiminti tik tai, kaip patiko ši. Sužavėjo išskirtinis Veros Wang stilius.

Man patiko, kad suknelė buvo graži, išskirtinė, linksma, patogi. Vestuvės buvo laisvo stiliaus, galbūt labiau klasikos. Jos vyko gamtoje, Europos parke.“ DOVILĖ GUDŽIAUSKĖ, iš Vilniaus. Tuokėsi liepą. Suknelė – iš „Salono R“. Puksht nuotr.

BALERINA ATRAKCIONŲ PARKE

„Nuo pat pradžių žinojau, kad suknelė bus trumpa, nes man toks stilius labiau patinka. Nesakau, kad ilgos suknelės negražu – pati fotografuoju vestuves, tad esu mačiusi be galo daug labai gražių ilgų suknelių, bet jos – ne man. Na, bent jau taip buvo tada... Dabar gal puoščiausi ir ilga. Kadangi apie savo suknelę žinojau tik tiek, kad ji bus trumpa ir pūsta, teko truputėlį paieškoti – prieš keletą metų tokių buvo mažiau nei dabar. Ieškojau internete, radusi nuvykau pas suknelę parduodančią merginą, o nusipirkusi dar vežiau siuvėjai pataisyti, nes esu kur kas žemesnė už suknelę vilkėjusią nuotaką, teko gerokai patrumpinti ir dar truputį papūsti.Radusi šią suknelę, nusprendžiau, kad daugiau nebeieškosiu – ir daugiau nebepasimatavau nė vienos! Kadangi pačios vestuvės buvo crazy, laisvos ir pašėlusios, tai ir suknelės reikėjo neįpareigojančios ir nekaustančios. Maniškė buvo trumpa, pūsta, baleriniška. Tai buvo neformalios, „pasidaryk pats" tipo vestuvės. Pirmoji dalis vyko Elektrėnų atrakcionų parke, o vakarinė – kaimo turizmo sodyboje.“ ALMA GUŽAUSKIENĖ, iš Jonavos. Tuokėsi rugpjūtį. Suknelė – iš buvusios nuotakos, rasta www.pija.lt. J.Buividaitės (Fotopastele.lt) nuotr.

SUBTILI PRABANGA
„Pradžioje bandžiau eiti į nuomos punktus ir matuotis ilgas sukneles, bet supratau, kad tai ne man. Mėgstu judėti, šokti, o ilgų suknelių ar sijonų gyvenime išvis niekada nenešioju. Toks įvaizdis man netiko ir nepatiko. Ieškojau idėjų internete, paskui su siuvėja bėgiojome po audinių parduotuves, piešėme eskizus, aktyviai dalyvavau kūrybiniame procese. Man ypač patiko atvira, subtiliai seksuali viršutinė suknelės dalis ir ažūrinė, prabangos ir formos suteikianti apatinė jos dalis.

Mūsų vestuvės vyko Europos parke, o jų stilių galėčiau įvardyti kaip gaivią, jaukią estetiką.“ INDRĖ SUNKLODIENĖ, iš Vilniaus. Tuokėsi rugpjūtį. Suknelė siūta pas siuvėją. Fotojura.lt nuotr.

RUDENINIS VINTAŽAS
„Nors visada įsivaizdavau save su ilga, lengva, romantiška suknele, nusprendus tuoktis rugsėjo gale supratau, kad tokia suknelė labiau tinkama vasarai. Kai nuo medžių jau krinta lapai ir nėra labai šilta, labiausiai tiko trumpa, kukli, standesnio ir storesnio audinio suknelė. Lengvo audinio, ilgos ir besiplaikstančios suknelės, manau, labiausiai tinka vasarai, o ne šaltesniam laikui. Nesimatavau nė vienos ilgos suknelės – salonuose išvis nesimatavau jokių suknelių, iškart nusprendžiau siūtis trumpą suknelę pagal man patikusį modelį. Kaip ji turi atrodyti, įsivaizdavau pakankamai aiškiai, tiesiog internete kokią savaitę ar dvi žiūrinėjau suknelių pavyzdžius, kol radau mano lūkesčius pateisinantį modelį. Mano suknelė – vintažo stiliaus.Sužavėjo jos paprastumas, kuklumas, patogumas ir aiškus įsivaizdavimas, kaip aš su ja atrodysiu. Rezultatu likau labai patenkinta. Mūsų rustic stiliaus vestuvės vyko Vilniaus senamiestyje.“ GINTARĖ SIDAUGIENĖ, iš Vilniaus. Tuokėsi rugsėjį. Suknelė siūta pas siuvėją. Byorinta.com nuotr.

10 000 ŽINGSNIŲ LINK TOBULYBĖS
„Manau, kad suknelės pasirinkimas ypatingąją dieną priklauso nuo žmogaus būdo. Kadangi esu labai veikli, veržli ir nenustygstanti vietoje, neįsivaizdavau savęs su ilga, romantiško tipo suknele. Nuo pat suknelės paieškų pradžios žinojau, kad noriu ko nors išskirtinio – nesinorėjo paprastos ilgos ar pūstos suknelės. Salonuose trumpų suknelių pasirinkimas nėra didelis, todėl nusprendžiau jos ieškoti interneto platybėse. Paieškos truko labai ilgai, peržiūrėjau per 10 tūkst. modelių. Kai pamačiau savąją, nė nesudvejojau, kad tai bus mano vestuvinė suknelė. Jos modelis gana įdomus, puoštas kristalais, su kuriais suknelės svoris sudarė apie 3 kg. Suknelės gale segamas ilgas permatomas šleifas.

Kadangi mūsų vestuvės vyko rugsėjį, pasirinkome rudenišką obuoliukų temą. Fotosesiją rengėme kaimo sodyboje su pilnais krepšiais obuolių, sūpynėmis, o vestuvių pobūvį pratęsėme viloje „Dubgiris", šalia Plinkšių ežero.“ EGLĖ POCIUVIENĖ, iš Telšių. Tuokėsi rugsėjį. Suknelė parsiųsta internetu. „Jurgitos dizainas“ nuotr.

ŠOKIUOSE PLAZDANTIS TIULIS
„Tiesą sakant, vestuvių suknelių salonuose nesimatavau nė vienos – praleidau tą vestuvių planavimo malonumą... Suknelę radau gana greitai. Facebook pastebėjau „Tiulio Fėjos" profilį ir susižavėjau jos suknelių stiliumi, todėl ir nusprendžiau pas Viktoriją Jakučinskaitę siūtis trumpą ir ne baltą suknelę.

Visuomet maniau, kad svarbiausią savo gyvenimo dieną jaunoji turi jaustis patogiai ir nebūti varžoma korsetų bei po kojomis besipainiojančių suknelės klosčių. Todėl iš karto žinojau, kad mano suknelė bus trumpa! Manau, kad toks modelis idealiai tinka patogumo ieškančiai romantikei. Mane sužavėjo plazdantis tiulis – kuri gi mergaitė vaikystėje nemėgo suktis ratu ir stebėti, kaip sukasi suknelė?.. Be to, trumpa nevaržo judesių – galima smagiai šokti, dūkti fotosesijoje, be to, kur kas patogiau išlipti iš automobilio. Vestuvės vyko rugpjūtį, kuris pasižymi gana aukšta oro temperatūra – su trumpa suknele buvo ir kiek vėsiau. Vestuvės buvo britiško stiliaus, dekore naudota Šekspyro spektaklių, teatro tematika. Pobūvis vyko Šekspyro viešbučio restorane „Sonetas".“ AUŠRA SIDARAITĖ-MARKEVIČIENĖ, iš Vilniaus. Tuokėsi rugpjūtį. Suknelė – „Tiulio fėja“. D.Čečienės nuotr.

JŪRINĖ MIESTO ROMANTIKA
„Pirmiausia, trumpa suknelė atitiko vestuvių formatą – tai buvo jaunatviškos miesto vestuvės, o antra – liepos mėnesį Klaipėdoje visada būna labai karšta. Matuotis ilgų suknelių nėneteko, iš karto žinojau, kad noriu trumpos! Patinkančios ieškojau salonuose Olandijoje, nes Klaipėdoje trumpos tada dar nebuvo labai madingos. Galiausiai nusprendžiau norimą modelį tiesiog pasisiūti. Mano suknelė puikiai atitiko miesto romantikos nuotaiką – ji mane sužavėjo savo patogumu, paprastumu ir elegancija.

Vestuvių stiliumi pasirinkome jaunatvišką miesto kokteilių vakarėlį marinistine tema. Dominavo balta ir mėlyna spalvos, popieriniai laiveliai, lounge tipo muzika ir lengvas „Sangria" vynas. Šventė vyko ant vieno Klaipėdos viešbučio stogo terasos.“ MARIJA IGNATJEVA-ALADJEVA, iš Klaipėdos (gyvena Groningene, Nyderlandai). Tuokėsi liepą. Suknelė siūta pagal individualų užsakymą Nyderlanduose. A.Agarkovos nuotr.

TROŠKIMAS BŪTI KITOKIA
„Visada žinojau, kad savo šventės dieną atrodysiu kažkaip kitaip, o mano trumpa suknytė ir tapo tuo išskirtinumu. Ir dabar rinkčiausi tokią pat suknelę. Pasiruošimas vestuvėms vyko kone savaime – jau seniai save įsivaizdavau ne kaip tradicinę nuotaką. Laiko paieškoms tikrai turėjau daug, nes vestuves pradėjome planuoti iki jų likus metams. Daug peržiūrų ir ieškojimo vyko tik internete – salone nesilankiau nėkart. Nuo pat paieškų pradžių dairiausi tik į trumpą suknelę, man jos be galo gražios. Be to, ne kiekviena mergina ir išdrįs atrodyti kitaip nei įprasta! Pagaliau radusi patinkančią nuotrauką, susimąsčiau – kaip rasiu gerą siuvėją? Tačiau vieną dieną visai netyčia aptikau visiškai tokią pačią suknelę internetinėje parduotuvėje. Buvau pati laimingiausia!Savo pasirinkimu tikrai džiaugiuosi – be to, visą vakarą jaučiausi nevaržomai ir patogiai. Suknytė sužavėjo savo nėriniais, jos pasiuvimo modelis buvo lengvas, paprastas, neperdėtas. Sukantis aplink save tokia ji atrodė ypač žaismingai! Mūsų vestuvėse dominavo bohemiškas stilius: tuokėmės Palangoje, fotosesiją susiplanavome iki bažnyčios, dviese be jokios palydos. Visi svečiai susirinko bažnyčioje, po ceremonijos iškart vykome į Kretingą – šventėme sodyboje „Vienkiemis".“ RAMUNĖ ŽENČĖ, iš Klaipėdos r. Tuokėsi gegužę. Suknelė rasta internetinėje parduotuvėje su sesers pagalba.

ĮKVĖPTA DIOR, KURTA PAGAL TATUIRUOTĘ
„Kadangi kartu su mama vadovaujame siuvyklai, nuolat matau, liečiuosi prie dizainerių drabužių. Tiesa, tai nėra vestuvinės suknelės, tačiau mano darbas tiesiogiai susijęs su mada, tendencijomis, drabužių modeliais, siluetais. Esu išlepusi šuo klausimu, tad atrasti tai, kas man labai patiktų, tiktų ir būtų kažkas įdomaus, buvo nelengva. Bet pavyko! Tiesa, dabar viršutinę suknelės dalį šiek tiek tobulinčiau, tačiau nei audinio, nei silueto nekeisčiau. Vieną dieną paskyriau suknelių matavimuisi bei paieškai, nors jau ir žinojau, kokios noriu. Tiesiog nutariau kartu su „Lašelis dangaus" vestuvių planuotoja Indre Baltrušaityte pasidaryti pramogą – patikrą, ar mano noras realiai atitinka mane pačią, ar tinka šis modelis, kaip su tokia suknele aš atrodau ir jaučiuosi. Su sužadėtiniu kiek galėdami ieškojome netradicinių tiek pačios šventės, tiek ir mudviejų garderobo sprendimų. Ko gero, esu netipinė moteris, nes nuo pat mažens nežinojau, kokios vestuvinės suknelės noriu ir ar išvis noriu ištekėti! Pagrindinis mano papuošalas – tatuiruota nugara, kurios nenorėjau slėpti. Pagal tai ir siuvome viršutinę suknelės dalį.

Man patinka ir tinka retro stilius: ieškodama idėjų, pamačiau vieną „Dior" derinį ir įsimylėjau. Kad ir kiek žiūrėčiau, „Dior" įstrigo atmintin, tad nebegaišau laiko, ėmiau rinktis audinius, piešti detales. Modeliuojant ir siuvant suknelę, švarkas buvo privalomas taip pat – buvau tikrai išskirtinė nuotaka! Tiesa, kūrybinės kančios manęs neaplenkė... Pakentėjau, kol atradau tai, kas yra MAN ir MANO. Mano suknelė – neįprasta, puošni, patogi, saikinga. Būtent patogios labai ir norėjau, nes turime dukras, kurios dalyvavo vestuvių šventėje, norėjau suknelės švarios, neaplaipiotos, su kuria būtų patogu pritūpti, apglėbti savo mažyles... Beje, mergyčių suknelės buvo siūtos iš tokio pat audinio kaip ir maniškė. Vestuvės buvo klasikinio stiliaus. Šventė vyko Kauno centre, devintajame „Magnus" viešbučio aukšte esančioje terasoje.“ VIKTORIJA ČEPLIKĖ, iš Kauno. Tuokėsi gegužę. Suknelė: modelis – nuotakos, siūta mamos. G. Latvio nuotr.

Nors kiekviena nuotaka visiškai skirtinga, o šventė – unikali, atrodo, kad trumpa vestuvinė suknelė savo „charakterį" tikrai turi! Ji vilioja tas, kurioms artimesnis neįpareigojantis, miesto vestuvių stilius, tas, kurios mėgsta laisvę, nori savo šventėje dūkti, šokti, linksmintis ir jaustis laisvai; nuotakas, ieškančias ko nors netikėto, neįprasto ir savo. Tad jei Jūsų išrinktasis pamilo būtent tokią moterį – būtinai apsvarstykite ir šio modelio suknelės idėją!

TEKSTAS – Ievos Elvyros Kazakevičiūtės.