Galerija
(1)

„Mes sutverti gyvenimui, kuriame stotelių beveik nėra. Tai – mūsų pasirinkimas, mūsų vidinė pergalė, pasiekta, kai liovėmės gailėtis savęs ir žvalgytis į kitus, kai supratome, kad privalome būti savimi. Net jei kartais kitiems atrodytume keisti, mes pagaliau susitaikėme su savimi ir esame žiauriai laimingi, būdami tokie – būtent tai mums leidžia kurti, kaifuoti ir mėgautis gyvenimu!" – vasario 22 d. atsisveikindami savo interneto svetainėje gerbėjams, draugams, pažįstamiems rašė žinomi Lietuvoje vestuvių fotografai Nakutis Photography ir beveik 3 mėnesiams visa šeima automobiliu patraukė link Pietų Italijos.

Apie gyvenimą su polėkiu, itališką kasdienybę ir fotografiją svetur – specialiai portalui Vestuves.lt – interviu su JURGITA IR MINDAUGU NAKUČIAIS tiesiai iš Amalfio pakrantės.

Jau daugiau nei porą mėnesių esate apsistoję Pietų Italijoje. Kaip Jums sekasi? Kokiomis nuotaikomis gyvenate? Ką per tą laiką nuveikėte?

Jurgita: Nuo pat įsikūrimo Italijoje esame apsistoję seniausiame Amalfio pakrantės miestelyje Skaloje. Kaip mums sekasi? Gyvename vaizdu, kurį matome per langą, mėgaujamės šeima, buvimu vienas su kitu, darbais. Pamažėl jau jaučiamos grįžimo namo nuotaikos. Turime dar nufotografuoti keletą vestuvių Italijoje ir tuomet – kas lėktuvu, o kas automobiliu – grįšime į Lietuvą. Šiek tiek ilgėsiuos to, ką paliksime.

Mindaugas: Trumpai atsakyti, ką nuveikėme, neįmanoma. Į tuos keletą mėnesių sutilpo visi metai gyvenimo! Kaip trumpai papasakoti tai, kas įvyko per metus? (šypsosi). O jei rimtai, tai svarbiausias dalykas, kurį čia patyrėme, – suartėjimas su šeima. Dvidešimt keturios valandos per parą bendros veiklos ir poilsio visiems keturiems buvo tai, ko labai reikėjo jau seniai.

Kas paskatino, kaip pajutote, kad norite kuriam laikui išvykti gyventi į Italiją?
Jurgita: Mūsų gyvenimo būdas, charakteris yra toks, kad norėdami mėgautis gyvenimu turime nuolat judėti ir keistis – tik tuomet būname laimingi. Kaskart norisi iškelti sau iššūkių, kurie tave sustiprintų kaip asmenybę ir atneštų naujų patirčių, įkvėptų naujiems darbams, atvertų akis naujam požiūriui.

Mindaugas: Mes tiesiog galime ir leidžiame sau taip gyventi. Didžiausia laisvė, kurią mums suteikia darbas, yra gyventi taip, kaip mes norime ir kur norime. Mes užsidirbome sau laisvę priklausyti tik patiems nuo savęs. O esminis atspirties taškas siekiant susikurti tokį gyvenimą – tai rimtas, modernus požiūris į vestuvių fotografo darbą. Jei būtume daugiau kalbėję, ko norime, bet nedirbę, dabar žiūrėtume, kaip kažkas kitas pildo savo svajones. Žinau, kad ši mūsų kelionė yra tik pradžia kažko, kas dar nutiks ateityje.

Kaip atrodo dabartinė Jūsų kasdienybė?
Jurgita: Labai ilgi itališki rytai... Kol aš su vaikais rytą leidžiu lovoje, Mindaugas pabėgioja ir parneša šviežių vaisių ir daržovių. Spaudžiame apelsinų sultis, pusryčiaujame, geriame kavą ir grožimės nerealiais vaizdais. Ėjimas į vietines šeimos verslo parduotuvėles pirkti vaisių ir daržovių, šviežios mocarelos, mėsos ar duonos tapo mūsų kasdiene tradicija. Šių mažų krautuvėlių turbūt labiausiai pasiilgsime Lietuvoje. Sudėtingiausia dienos dalis yra pamokų ruošimas kartu su Arijumi – kasdien tenka įrodinėti, kad šiuo metu jo klasės draugai sėdi mokyloje ir jam taip pat reikia mokytis, kad neatsiliktų. Dar šeimos vyrai atrado savo pašaukimą – plentinius dviračius. Jais važiuoja beveik kas antrą dieną.

Mindaugas: Kartu su Arijumi (sūnumi – red. past.) numiname po 50–60 kilometrų. Pats vienas įveikiu po 100 km. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl esame čia...

Dviračių sportui čia tobula vieta, poilsis sielai ir protui, atgaiva akims ir iššūkis sau – negali būti nieko geriau... Dar kopiame į kalnus, važiuojame prie jūros, keliaujame po aplinkinius miestelius.

Jurgita: Dar šiek tiek dirbame itališku tempu (juokiasi). 

Kokių naujų įspūdžių ar nuotykių patyrėte, ką ši patirtis Jums suteikia? Gal kažkuo nuoširdžiai norite pasidžiaugti, atradote naujų idėjų, įkvėpimo šaltinių?.. Ar prieš išvykdami viską taip ir įsivaizdavote?

Jurgita: Neįmanoma visko įsivaizduoti, kas ir kaip vyks, ypač svečioje šalyje. Kai gyveni šalyje ne kaip turistas, o kaip vietinis, tenka paneigti daug mitų. Vienas iš jų, kad italai labai šilti ir mieli žmonės! Taip, jie – „atsipūtę" ir jų požiūris į gyvenimą yra daug paprastesnis, bet patys yra pakankamai susireikšminę savo atžvilgiu. Kartu su Mindaugu net sugalvojome terminą jiems apibūdinti – „importante persone“. Iš vienos pusės – tai labai gražu, nes žmonės džiaugiasi, mūsų nuomone, visai nereikšmingais dalykais, iš kitos pusės – šiek tiek juokinga.

Mindaugas: Kalbant apie įkvėpimą, čia įkvepia viskas – vaizdai, kvapai, esspresso puodelis, išgertas visiškai mažutėje ir lietuvio akimis žiūrint tikrai ne „posh“ kavinukėje, lipimas kalnu, važiavimas dviračiu, pamokų ruošimas su vyresnėliu, bemiegės naktys su mažyle, mus aplankyti atvykstantys draugai, taip pat draugai, kuriuos atradome Italijoje. Dar veža ilgi pokalbiai apie tai, ką veiksime, kai grįšime, kaip gyvensime, kaip dirbsime. Kai mėgaujiesi gyvenimu, įkvėpimas ateina iš smulkmenų. Jei sugebi mažus dalykus paversti reikšmingais – stebuklų įkvėpimui nereikia.

Ar projektas „One 2 One – marketingas fotografams“ gimė būnant Italijoje, ar tai anksčiau brandinta idėja? Koks jo tikslas? Ar nebijote „užsiauginti" stiprių konkurentų?

Jurgita: O taip, dabar galėsime apie tai kalbėti ilgai (juokiasi). Marketingas yra mano aistra. Iki fotografijos visą laiką buvau susijusi su rinkodara. Pradėjusi fotografuoti, supratau, kad šioje srityje tik labai maža dalis fotografų sugeba pasitelkti marketingo veiksmus savo verslo tikslams įgyvendinti. „Nakutis Photography" organizuojamų seminarų metu daugiau bendraujant su kolegomis supratau, kad daugeliui tai yra nauja sritis ir kad yra poreikis gauti profesionalių žinių. Italijoje atsirado daugiau laiko apie tai pamąstyti ir taip atsirado „One 2 One“. Noriu, kad tai būtų edukacinis projektas ne tik apie rinkodarą, bet ir apie verslo etiką. Noriu, kad fotografai, parduodantys savo paslaugas, siektų ne tik fotografinės, bet ir verslo lyderystės, kad tai nebūtų tik „chaltūra". Tik tokiu būdu fotografai, išmokę verslo pagrindų, bus laikomi kokybiškų paslaugų teikėjais visomis prasmėmis ir bus priimti į verslo bendruomenę kaip tikri profesionalai.

Kalbate apie konkurentus? Kai esi šiek tiek „Purple Cow“ arba kitaip tariant atrandi kažką savyje, kas išskiria tave iš minios – konkurencija nebetenka prasmės. O kalbant rimtai, kai esi tam tikros srities lyderis, tiki aukštesniais dalykais nei konkurencija. Man asmeniškai norisi įkvėpti žmones, pasakyti jiems, kad viskas yra įmanoma, tik reikia žinoti konkrečius savo gyvenimo siekius. Galų gale, kiekvienas toks projektas mane pačią veda kažko dar aukštesnio link, juk mokydamas ir augindamas kitus – pats mokaisi ir tobulėji. Tai – didžiausias mūsų su Mindaugu tikslas.

Kokios buvo įspūdingiausios vestuvės ar fotosesija, kurias teko fotografuoti per šį laiką, gyvenant Italijoje? Papasakokite, kur tai vyko, kokios tai buvo vestuvės, poros?

Jurgita: Šį pavasarį Italijoje nufotografuosime ketverias vestuves. Iš jų šiuo metu esame nufotografavę vienerias. Kiekvienos mūsų vestuvės yra savaip unikalios ir įspūdingos. Pagyvenę čia ilgiau, įgijome pranašumą, nes atradome vietų, kitokių nei daugumos fotografų pamėgtieji Amalfio krantų vaizdai, tačiau pačių italų labai vertinamų, pavyzdžiui, šimtamečių kaštainių giraitė.

Iki išvažiavimo dar fotografuosime vestuves Čilento bei Amalfio pakrantėse ir Romoje. Visos poros bei vietos labai skirtingos, tad kiekvienų vestuvių laukiame kaip dar vieno naujo iššūkio!

Kaip Jūsų profesionalumą vertina italai? Su kokiu požiūriu susidūrėte? Kas jiems yra svarbu fotografijoje, kam jie skiria didžiausią dėmesį?

Jurgita: Dauguma italų fotografų giria mūsų stilių, tačiau patys fotografuoja ir retušuoja senu itališku stiliumi, kur populiariausios statiškos nuotraukos tiesiog pozuojant. Negali jų teisti, juk Italija ypač turtinga savo vaizdais, tad didelio darbo su žmogumi jiems nereikia – užtenka įlipdyti porą į fantastišką gyvą „fototapetą" ir to gana. Be abejo, yra išimčių. Viena iš jų – fotografas Cristiano Ostinellli, kurio darbais bei stiliumi patys žavimės ir tikimės greitai su juo susitikti asmeniškai.

Kada grįšite į Lietuvą? Gal kažką naujo pritaikysite savo profesinėje veikloje?

Mindaugas: Gegužės viduryje jau būsime namuose. Nusimato nemažas tempas, nes šį sezoną turėsime keturiasdešimt vestuvių, be to, nemažai keliausime. Bet esame puikiai „pasikrovę", susidėlioję darbų bei poilsio grafiką, tad jaučiamės puikiai. Būdami čia, mes supratome, kad fotografija – mūsų gyvenimo būdas. Tai nėra darbas, tad daug dirbdami gyvename savo gyvenimą, kuris yra sutvertas kaip tik mums. Grįžę namo, tiesiog toliau mėgausimės gyvenimu, kuris mus veža!

Ko palinkėtumėte iš savo asmeninės patirties poroms ir kolegoms fotografams?

Mindaugas: Poroms linkiu vidinės ramybės ir nuoširdžiai išgyventi ypatingas vestuvių dienos emocijas. Perdėtas rūpestis dėl dalykų, kurie ateityje nebus svarbūs – čia visai nereikalingas. Merginos, būkite jausmingos, seksualios, išskirtinės, o jūs, vyrai, būkite vyriški ir tvirtai laikykite savo moteris rankose!
Jurgita: Fotografams linkiu atrasti savyje jėgų atsakyti į klausimą, ko jie patys nori pasiekti, ir nuosekliai bei kryptingai eiti to tikslo link. Kiekvienam yra skirta kurti savo (ne kažkieno kito) istoriją. Tik tada ji bus tikra ir įdomi žiūrovui, su kuriuo kalbate. Tik tokiu būdu galėsite vieną dieną pasakyti, kad esate sėkmingas ir gyvenate gyvenimą, kurį patys susikūrėte savo darbu, savo kūryba, savo idėjomis... Patikėkite, tikrai viskas yra įmanoma!

Nuotraukos – iš asmeninio Nakutis Photography albumo. Tekstas – Godos Šleinytės-M.