Galerija
(1)

Ruošiantis vestuvėms bene patikimiausia yra samdyti tokius specialistus, kurių darbas kasdien užveda juos pačius. Tada galite būti ramūs – toks žmogus tikrai atiduos visą save taip, lyg jūsų vestuvės būtų pirmos ir paskutinės pasaulyje. Būtent tokiu principu dirba vienas geriausių renginių ir vestuvių vedėjų Lietuvoje, aktorius bei improvizacijos meistras DAINIUS PALIVONAS. „Myliu vestuves savyje, o ne save vestuvėse", – su šypsena ir uždegančiu pozityvu sako savo srities profesionalas, o ilgiau su juo pabendravęs supranti, kiek daug telpa šiuose jo žodžiuose. Apie aistrą savo darbui, apie atidumą detalėms ir apie ne vienerius metus kauptą patirtį kalbamės su pačiu Dainiumi.


Dainiau, kuo išsiskiri iš kitų vestuvių vedėjų, gal yra koks nors darbo braižas, kuris Tau ypač būdingas? Arba kitaip – kaip manai, kodėl jaunavedžiai pasirenka būtent Tave? Viskas paprasta, scena ir bendravimas su žmonėmis traukė taip galingai, kad tapau renginių vedėju, kartu ir laimingiausiu žmogumi. Dauguma tai mato ir jaučia. Žinau, kad šiai veiklai labai tinku! Esu sąžiningas sau ir užsakovams. Jaučiu azartą, aistrą, renginių metu visas akimirkas išgyvenu su dalyviais kaip su savais, o ne svetimais žmonėmis. Pasitikiu savimi. Užsakovas gauna ir mano žinias, patarimus, palaikymą. Išmanau viešąjį kalbėjimą ir teatrinę improvizaciją. Jau keletą metų mokau ir kitus šio meno. Mokydamas mokausi pats, įgyju tokių patirčių, ko niekada negaučiau, jei tuo neužsiimčiau. Improvizacija yra mano stiprioji pusė, atlieku unikalius numerius įtraukdamas svečius. To niekada nepakartosi. Nelyginu savęs su kitais, neprisiimu idiotiškų vaidmenų, atradau autentiškumą. Vedėjas yra ne tam, kad užpildytų tylą. Visuma susideda iš šimtų detalių ir asmeninių savybių. Dalinu save, padedu paliesti tai, kas yra svarbiausia jauniesiems, išpildyti jų svajones, čia matau gyvenimo prasmę. Man rūpi žmonės. Myliu vestuves savyje, o ne save vestuvėse (juokiasi).

Ar iš anksto detaliai apgalvoji šventės scenarijų, ar visgi improvizuoji? Ko dažniausiai scenarijuje pageidauja jaunavedžiai? Scenarijų visada turiu. Tiesą sakant, jis jau gyvena mano kūne (šypsosi). Kiekviena jaunavedžių pora turi savo viziją, pageidavimus, atlikėjus, pagal tai ir sudarau scenarijų būtent toms vestuvėms. Visada improvizuoju, čia ne tiesioginis televizijos eteris – beje, ne kartą teko vesti laidas, – kur kiekviena sekundė labai brangi. Gali būti aibė nenumatytų situacijų, kažkas neatvyko, kažkas vėluoja, kažkas maistą patiekia ne laiku, kažkas praneša, kad jauniesiems paruošė neeilinę dovaną ir reikia ją įtraukti į programą. Be improvizacijos neapsieisi. Prisiimu atsakomybę ir sprendžiu, neieškodamas kaltų. Jaunieji dažniausiai nori ne paties scenarijaus, o puikios šventės, to jausmo, kurį taip gera prisiminti, kuris lydės visą gyvenimą. Vien scenarijaus sudarymas jokiu būdu nesukurs įspūdingos šventės.

Kokių triukų imiesi, kai matai, kad sunku išjudinti publiką? Kas labiausiai ją užveda? Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite jaunuosius ir jų svečius. Jie labai skirtingi, atvyksta iš įvairiausių Lietuvos vietovių, kiekvienas turi savo charakterį, tos dienos nuotaiką ir dažnai dar nepažįsta vieni kitų. Reikia truputį laiko tiems atstumams ištirpdyti, kad visi galėtų jaustis laisvai ir be alkoholio. Yra tam tikri psichologiniai ir techniniai dalykai, intuicija, patirtis, kuriais naudojuosi. Svarbiausia nespausti, nereikalauti būti linksmiems, aktyviems ir visokiems kitokiems, trumpai tariant – „patogiems". Tai kvaila. Kartais nereikia nieko judinti, svarbu tarpusavio ryšys. Visada išlieku geros nuotaikos, moku pasijuokti iš savęs, sąveikauju su tais, kuriuos vadinu vakaro vinimis, linksmuoliais. Publika pati nepastebi, kaip įsitraukia. Vedėjas tarsi gundytojas, globėjas, išdykęs vaikas, jei reikia – ir tėvas, ir vestuvių dvasia. Kiekvienos vestuvės – tai nauja kompanija ir naujas gyvenimas. Ryšį su publika randu greitai, sunkumų kyla retai.

Labiausiai publiką užveda mano paties sukurti žaidimai. Žinoma, sukurti kažką unikalaus užima begales laiko, visa tai reikia testuoti, tobulinti, tik tada tai įgyja teisę į gyvenimą. Publika visada priims tai, kuo tikiu pats. Bet tai turi būti skoninga, labai nemėgstu vulgarių, žmonių orumą žeminančių arba vestuvių dvasios neatitinkančių žaidimų.

Nuotraukoje (iš dešinės): koordinatorė ir dekoratorė Svetlana Palivonienė, vedėjas Dainius Palivonas, jaunieji Aistė ir Kęstutis, didžėjus Aidas Pečiukonis.


Kaip paprastai vyksta darbas su poromis prieš vestuves? Kada reikėtų pradėti dairytis vedėjo planuojant šventę? Praktika ir patirtis rodo, kad pirmiau užsakomos pripažintų Lietuvoje vedėjų paslaugos. Tad jeigu jauniesiems ne vis viena, kas ves jų vestuves, turėtų apie tai galvoti prieš pusantrų metų ar metus. Žinoma, visada bus laisvų vedėjų, kurių paslaugos pigesnės – galima rinktis ir iš jų. Vienas ryškesnių rodiklių, kad vedėjo paslaugos turi didelę paklausą, yra jo užimtumo grafikas.
Pirma vyksta pokalbis telefonu ar susirašinėjant. Tada įvyksta susitikimas. Jo metu pasirašome sutartį, aptariame detales. Vėliau kontaktuojame, padedu kiekvienai porai rūpimais klausimais. Kiek kartų reikės susitikti ar kalbėtis telefonu, susirašinėti, nėra taisyklių. Gali užtekti dviejų trijų, o gali prireikti ir žymiai daugiau. Tai priklauso ir nuo vestuvių dydžio, vietos, svečių skaičiaus, datos, atlikėjų programos ir t. t. Informacijos surenku daug, noriu pažinti jaunuosius, jų aplinką. Užduodu namų darbų. Jaunieji su malonumu juos atlieka.


Gal pameni kokių kuriozinių, neįprastų situacijų iš savo darbo patirties vestuvėse? Neįprastų situacijų būna, žinoma, tai sukelia šypsenas ar net juoką. Kartą jaunieji per pertrauką nutarė surengti fotosesiją ežere. Įbrido su rūbais iki juosmens, fotografas pyškina. Staiga atplaukia gausi gulbių šeimyna. Pradžioje visi stebintys svečiai, fotografas ir jaunieji vienu balsu tvirtino, kad bus nuostabi fotosesija. Taip, ji buvo nuostabi, tik labai trumpa. Gulbės puolė įsisiautėjusius jaunavedžius, šiuos ginti fotoaparatu pradėjo fotografas ir svečiai. Viskas pasibaigė tuo, kad jaunieji šlapiais rūbais su svečiais turėjo bėgti į šventės vietą, žinoma, ir fotografas, tik jau be fotoaparato. Šis kaip lobis gulėjo ežero dugne. Nė vieno svečio nereikėjo kviesti, gulbės pačios nusprendė, kur turi vykti vestuvių puota! Iš šio įvykio juokėsi visi, tik ne fotografas...

Ko reikia norint būti geru renginio vedėju? Kokio darbo su savimi tai reikalauja, kaip tobulėji pats? Viską lemia požiūris. Ir šiek tiek tai, kad gimei po laiminga žvaigžde. Tada darbas, darbas, darbas. Kad suprastum, kokį kelią nuėjau, kad tapčiau pripažintu vedėju Lietuvoje, reiktų peržiūrėti tūkstančius nuotraukų, mokymų, renginių, seminarų, sertifikatų ir pažymėjimų. Suskaičiuoti laiką, praleistą teatro repeticijose, vaidinimą spektakliuose, renginių vedimą, susumuoti kilometrus, nuvažiuotus mokytis teatrinės improvizacijos, viešojo kalbėjimo. Visko tiek daug... 
Kaip bebūtų juokinga, visur susitinki su pačiu savimi. Gera stebėti, kaip lyg ledukai tirpsta ego personažai, juos pažįstu. Ir savyje, ir kituose. O kada pažįsti, jie nežeidžia tavęs, tampi žaismingas, kūrybingas. Savo gyvenime darau tik tai, ką iš tiesų mėgstu, tad ir jėgos grįžta greičiau ir vaikštau su šypsena veide.

Kokiu kredo vadovaujiesi gyvenime ir / arba darbe? Daryk tai, kas atitinka tave patį, kiekvieną dieną dėkok už tai, ką turi, ką suteikia gyvenimas. Labai mėgstu Bruceʼo Lee pasakytą mintį: „Būk kaip vanduo"! Viskas keičiasi. Pastovumas gyvenime yra tik pokyčiuose.

Ką norėtum palinkėti poroms – mūsų žurnalo skaitytojams, kurie ruošiasi vestuvėms? Mielos poros, santykiuose svarbu pirminis impulsas, kodėl jūs esate kartu. Svarbu, kiek jūs atiduodate bei dovanojate savęs partneriui, be išskaičiavimo ar naudos. Kas bus ateityje, mes nežinome. Net kruopščiai suplanavę ateitį, pamatysite, kad viskas bus kitaip. Gyvenimas pilnas siurprizų. Ieškokite ne lengvų kelių, o iššūkių, nuotykių, to, kas suteiks gyvenimui ir santykiams prasmę, gyvybingumą. Džiaukitės patyrę meilę, visa kita nebus taip svarbu. Rizikuokite, neturėkite lūkesčių, neieškokite saugumo – jei neriate, tai nerkite! Ačiū, kad esate!

TRUMPAI APIE SAVE:

Geriausias poilsis man yra... paplūdimio tinklinis su draugais ir improvizacija scenoje.
Šiuo metu labiausiai laukiu... atostogų sausio mėnesį.
Labiausiai gyvenime bijau... vykstančios pasaulyje sumaišties, susiskaidymo.
Artimiausia svajonė ar tikslas, kurį siekiu įgyvendinti, yra... įkurti nuosavas teatrinės improvizacijos ir oratorystės mokyklas.
Negaliu atsikratyti įpročio... paspausti gazo pedalą.
Geriausias būdas pakelti man nuotaiką yra... pokalbis su žmonėmis. Nors retai reikia kelti.
Labiausiai gyvenime esu dėkingas... Žmonai, aktoriui Andriui Žebrauskui ir geriausiam draugui Mariui Jampolskiui. 

Improvizuoti gyvenime ir juolab darbe mėgstantis Dainius Palivonas entuziastingai sutiko dalyvauti eksperimente – interviu pabaigoje vieną klausimą jis atsakė raštu, o jo rašyseną ištyrė grafologas Rolandas Bilinskas (grafologui nei herojaus lytis, nei vardas, pavardė ar pan. nebuvo atskleista). Pats metas pažiūrėti, ar tikrai apie Dainių žinome viską.


„Ši asmenybė yra socialiai išranki ir reikli žmonėms, su kuriais bendrauja. Asmens savivertė aukščiau vidurkio. Nėra labai pasitikinti aplinkiniais – atsirenka, su kuo bendrauti, t. y įsileisti į artimų žmonių ratą. Toks žmogus nepuola į „bandą", kad tik nebūtų vienas. Socialiai išrankus, tad verčiau bus vienas nei su bet kuo. Jei kas nors neatitiks jo vertybių, jis artimiau su juo nebendraus. Tai žmogus, turintis vertybių kartelę sau ir kitiems. Kalba eina apie asmeninį požiūrį, bet ne darbinį. Kai tai susiję su darbu, verslu, bendrauja, nes reikia, nes tai klientas...
Užsispyręs. Gali būti kandus. Ieškantis ir žiūrintis į priekį, į perspektyvą.
Ganėtinai išreikšta lyderystė – turi įgimtų lyderio savybių, bet jų nerealizuoja. Asmuo mėgsta valdžią, tačiau nėra charizmatiškas valdyti.
Diplomatiškas. Akumuliatyvaus mąstymo – apsvarsto, tada imasi veiksmų.
Šiuo metu atrodo pavargęs. Optimizmas su išsiblaškymu, besikeičiančios nuotaikos, emocinis nestabilumas, nekantrumas – visa tai gali būti nuovargio padariniai. Tačiau gana nuoseklus darbuose, veiksmuose.
Visuomenėje mintis reiškia atsargiai, yra uždaras ir saikingai rodo emocijas. Linkęs atsiriboti nuo aplinkinių – tai asmuo, kuriam greičiausiai reikalinga asmeninė erdvė – tiek poilsiui, tiek kūrybai ar darbui (šiuo metu). Yra žmonių, kurie negali būti vieni – jiems reikia būti su kažkuo, būryje žmonių, tik tuomet jaučiasi saugiai ir komfortiškai, taip jie dirba, ilsisi ir t. t. Šiuo atveju tai asmuo, kuriam net viešumoje reikalinga užsibrėžti ribą nuo aplinkinių. Jis neišsiverks ant peties pažįstamam, nepasakos asmeninių detalių. Šis žmogus savo esybės neatskleidžia ir greičiausiai turi ką slėpti...“

DAINIAUS PALIVONO KOMENTARAS: „Kol laukiau grafologo analizės, galvoje kirbėjo mintis, kad tik nebūtų „pūkuota" ir saldu. Tariu jam ačiū! Kiekviena sritis, nagrinėjanti žmogaus savybes, charakterį, elgesio normas, man yra įdomi ir vertinga. Ekspertas vertas savojo vardo, jaučiu kažkokią nematomą simpatiją jo personai. Įdomu, naudinga, rekomenduoju.
Galbūt norėtųsi, kad kai kurios mintys būtų paaiškintos išsamiau, nes lieka nemažai erdvės interpretacijai. Detalumas labiau atskleistų personažą.
Kai rašiau tekstą ranka, buvau vedęs tris renginius iš eilės. Trys nemigo naktys, nuovargis buvo stiprus. Jis tą „užuodė". Visas 2016 metų sezonas buvo labai įtemptas, tokio krūvio dar nebuvau turėjęs.
Analizės dalis apie socialiai išrankią asmenybę, vertybių kartelę, polinkį atsiriboti ir asmeninės erdvės būtinybę nokautavo, kaip pašėlusi strėlė į taikinio centrą!
Ši analizė man leidžia į situaciją pažvelgti iš šalies, galėsiu gludinti. Labai nemėgstu idealizavimo, smagu būti netobulam, o tai reiškia tikram." (Šypsosi).

P.S. Kas tai yra grafologija, sužinosite apsilankę grafologija.lt


Interviu publikuotas žurnale > VESTUVĖS Ruduo 2016. Tekstas – GODOS ŠLEINYTĖS-M. Nuotraukos – IŠ HEROJAUS ASMENINIO ALBUMO.