Galerija
(1)

Su kuo Jums asocijuojasi vestuvinė mada? Kuo ypatingas vestuvinių drabužių kūrimas? Iš tiesų vestuvinė mada yra visiškai atskira sfera, ją ir plėtojame atskirai nuo komercinių linijų. Vestuviniai gaminiai man pačiam pirmiausia reiškia bendravimu pagrįstą kūrybą, kurios rezultatas yra visiškai individualus – mes net nepriimame nuotolinių užsakymų, nepabendravę su žmonėmis. Man labai svarbu tai, kaip žmogus pats kalba apie savo šventę, ką jis žino apie ją, ko nori, ko siekia – tai aptarus jau gali gimti kokių nors bendrų idėjų. Bet būna ir kitaip: kartais žmonės stengiasi prievartauti kūrėją, nori gauti iš jo kažką, ką jau yra matę kitur, t. y. verčia kopijuoti, plagijuoti ar kurti perdėtai į kitų panašius gaminius, – tada mums tiesiog nėra apie ką kalbėti. Mes esame kūrėjai, o ne tiesiog siuvimo ateljė, ir mums patiems reikia save išreikšti. Dabar aš jau užaugau iki to, kad galiu drąsiai pasakyti: „Ačiū, ne." Ne dėl to, kad galime sau tai leisti, o todėl, kad tiesiog subrendau viduje ir supratau, kad tai nėra tik pinigų klausimas – tai yra orumo klausimas.

Koks tuomet yra jaunikio įvaizdis pagal Robertą Kalinkiną? Iš kokių detalių, braižo ypatybių būtų galima pažinti, kad vyrą aprengėte būtent Jūs? Toks vyras visada bus sharp and elegant (puošnus ir elegantiškas – angl.), bet vėjavaikis. Manau, širdyje jis turi būti pankas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali būti ir labai aiškus, tvarkingas kostiumas, be didelių nukrypimų nuo standarto, klasikos ir tikrai neturintis nieko bendra su pankizmu, bet mums tradicinio kostiumo negana – mes įsiuvame ir kokius nors juokingus pamušalus, kažką keisto į vidų, atliekame ir įvairius specifinius užsakymus, kurių pageidauja patys jaunikiai – gal paliksiu juos paslaptyje (juokiasi)... Tačiau mūsų jaunikis turi būti padūkęs, anksčiau laiko nesusenęs grynuolis drąsuolis (šypsosi).

Jaunikio įvaizdis pagal Robert Kalinkin. Tomas&Lukas nuotr.

O ar su jaunikiais lengviau dirbti nei su nuotakomis? Visiškai, absoliučiai! Dirbant su jaunikiu procesas iš principo yra labai sistematizuotas, kostiumo siuvimas yra atidirbta klasika, su kuria tiesiog galima varijuoti. Taigi, tokio darbo technologija yra labai aiški. Jaunikiai dažniausiai būna abejingesni detalėms, ir jie retai kada ilgai ir sunkiai renkasi sagučių atspalvius ar panašius dalykus. Su jais yra tiesiog paprasčiau vykdyti procesą. Bet, žinoma, pasitaiko ir tokių, kai tenka pasikankinti – tiesiogine to žodžio prasme – žymiai ilgiau nei su pačia įnoringiausia nuotaka... Tas procesas, kai žmonės pradeda dvejoti, nėra nei malonus, nei įdomus – dvejonės yra pati baisiausia užgaida, kokia tik gali gimti, nes tada žmogus tiesiog sustoja, ir prasideda stagnacijos periodas, kai viskas patinka, bet kažkas nepatinka. Galiausiai tas kažkas gali būti ir niekas, tiesiog ne ta nuotaika, ir drabužis liks toks pat. Moterims tai gali būti ir kreivas mamos ar draugės žvilgsnis. Jaunikiams taip nebūna.

Fotoperlas.lt nuotr.

Nes vyrai ateina be palydos? Dažniausiai ateina vieni, nes teigia, esą jiems tas pats (juokiasi). Be to, juk toks „nevyriškas" reikalas yra vedžiotis bernus į pasimatymus su dizaineriu (juokiasi).

O ar būsimos nuotakos neskuba reikšti savo nuomonės? Labai dažnai! Kartais jos net bando įsprausti jaunikį į tam tikrą savo norą. Esame patyrę ir juokingų, kuriozinių situacijų, kai jaunikis norėjo visiškai ko kito, bet nuotakos spaudimas galiausiai laimėjo... Bet, kaip sakiau – mūsų siekiamybė yra drąsus ir širdimi jaunas klientas, o toks turėtų ne tik žinoti, ko nori, bet ir būti pasiruošęs avantiūroms. O jei ta avantiūra yra nustebinti savo šeimą ir nuotaką vestuvių dieną – kodėl gi ne?

Kiek Jums svarbus nuotakos įvaizdis, ar turite pamatyti jos suknelę? Paprastai jaunikiai pas mane ir ateina tik tada, kai jau būna apsisprendusi nuotaka. Jos įvaizdis man labai svarbus – dažniausiai neprašau parodyti suknelės, man tik reikia žinoti, kas ją kuria, kadangi kartais abiem jauniesiems drabužius siuvame mes, o kartais ir skirtingi dizaineriai.

Kokios naujausios jaunikių madų tendencijos? Kokių prašymų pats išgirstate dažniausiai? Jaunikiai tikrai neturi tokios lakios vaizduotės kaip nuotakos, kurios savo sukneles pamato, susapnuoja ar išsiburia ir ateina jau turėdamos vizijų. Vyrai nuotraukų nekarpo (šypteli). Jau kurį laiką daugiausia gaminame vienborčius, siaurus, pamažintus švarkus – ši mada atėjo gal prieš dešimtmetį ir užsiliko iki dabar. Labai retai pageidaujama aksomo ar veliūro, bet kartais pasitaiko. Nors ir keista, dažniausiai vyrų įgeidžiai būna padiktuoti ne dabartinės mados, o jau kiek nusistovėjusios. Tarkime, aksominius kostiumus „Dolce&Gabbana" pristatė gal prieš 4–6 metus, ir dabar mūsų akys su tuo apsiprato, tai tapo norma ir apie tai jau sakoma – „gražu". Po truputį grįžta ir vintažas, skrybėlės, dviborčiai švarkai – jiems būdingos šešios sagos vietoj dviejų ar trijų, dideli atlapai. Toks stilius giminingas 7–8 dešimtmečiui, truputį primena gangster įvaizdį. Tai modernių, madingų serialų įtaka. Kalbant apie spalvas – visiškai nebepopuliari tapo mėlyna, turbūt visi jos jau atsikando. Tačiau egzistuoja šimtai mėlynų atspalvių, o iš jų visgi populiariausia arba karališkoji mėlyna, arba navy blue. Yra ir labai daug pilkų tonų, nuo šviesių iki tamsių – čia grafito atspalvis turbūt yra dažniausiai pasirenkamas sprendimas.

Fotoperlas.lt nuotr.

Kiek laiko likus iki vestuvių jaunikiai turėtų pradėti rūpintis kostiumo kūrimu ir į kokią kainą orientuotis? Pusė metų yra normalus terminas pradėti galvoti apie drabužius, susirasti dizainerį, kuris padės tai daryti, nors jaunikiai dažniausiai ateina likus 3–4 mėnesiams. Skaičiuojant pinigus, reikėtų pradėti nuo 1000 eurų – tai yra mažiausia įmanoma kaina. Reali yra 1500 – sakau „reali" todėl, kad į tokią jau yra įprogramuotas gana didelis audinių pasirinkimas ir paties kostiumo galimybės. Kostiumas iš principo yra standartas, jis nekinta taip, kaip kinta suknelė. Bet čia kalba eina apie audinius, apie tai, kaip jis pagamintas iš vidaus, kokia technologija taikyta. Lygiai tas pats ir detalės, kurios bus naudojamos – jei jaunikis pageidaus, kad būtų rankomis užsiūtos kilpos ar apsiūtos sagos, tada kostiumas tikrai kainuos apie 2000 eurų.

Nors jaunikiai nuotakoms ir neprilygsta, bet gal dirbdamas su jais patyrėte kokių nors kuriozinių situacijų? Esu turėjęs jaunikį, kurio kelnės dėl įnirtingų šokių plyšo. Turėjau ir tokį, kuris pasisiuvo vestuvinį kostiumą ir jo nevilkėjo, nes nuotakai nepatiko spalva. Vienam jaunikiui siuvome tokį kostiuminį nekostiumą – labai mielą keistą daiktą su žemu „klynu", bet iš kostiuminių medžiagų. Iš tikrųjų tas, kuriam plyšo kelnės, buvo labai fainas žmogus; skambina jis man vestuvių dieną ir sako: plyšo kelnės. Sakau: atvažiuok, pataisysim. Taigi jie čia atvažiavo su visa svita, visa šeima, o pats jaunikis pusnuogis, su apatiniais sėdėjo čia tol, kol užsiuvome jam kelnes. Ta pora mūsų klientai yra iki dabar. Tai buvo tikrai unikali gyvenimo patirtis. Nors dabar jau galiu iš to juoktis, bet ačiū, daugiau taip nenoriu (juokiasi).

www.robertkalinkin.com

Tekstas – Ievos Elvyros Kazakevičiūtės.