Galerija
(1)

Yra žmonių, kurie jaučia nuolatinį vestuvių pulsą ir šios srities reiškinius gali vertinti retrospektyviai bei drąsiai prognozuoti galimus pokyčius. Tai savo srities profesionalai, dirbantys šioje sferoje ne mažiau kaip penkerius metus.

Šį kartą viešbučio „Ramada Hotel & Suites Vilnius" restorane „Imperial" prie apskrito stalo susitiko vestuvių planuotoja Laura Vagonė, gėlių karaliumi tituluojamas Mantas Petruškevičius, jau retai Lietuvoje befotografuojantis Eigirdas Scinskas, vizažo guru Karolina Taraškevič ir žurnalo „Vestuvės.lt" vyr. redaktorė Goda Šleinytė-M. Kalbame apie vestuvių pokyčius maždaug per 10 metų ir kiekvieno profesinėje srityje. 

PRISIMENANT KARJEROS PRADŽIĄ

Goda: Papasakokite, kaip iš viso atsidūrėte vestuvių srityje?

Eigirdas: Pradžia buvo labai paprasta. Anksčiau vyravo požiūris, kad fotografuoti vestuves – žemiausias lygis. Tačiau mano pasaulyje vestuvės yra viena sudėtingiausių fotografijos sričių. Turi mokėti nufotografuoti žiedą – makrofotografija, reportažą – spaudos žurnalistika, vestuvių „uogelė" – nuotaka – mados fotografija, be viso šito, dar esi ir tikras psichologas, nes dirbi su žmogumi, turi mokėti bendrauti, nuraminti, patarti... Per vestuves aplink būna daugybė žmonių, kurie trikdo: mamos, pamergės ir t. t. Su visu tuo turi mokėti susitvarkyti, visa tai išmanyti. Vestuves pradėjau fotografuoti daugiau nei prieš 12 metų, o intensyviai darbuotis Italijoje – prieš 6 metus.

Eigirdas Scinskas, vestuvių fotografas (whitefashionphotographer.com): „Jei dabar mes pasakysime: atsisakykite limuzino „Hummer" – įžeisime pusę Lietuvos."

Goda: Eigirdai, kodėl siekti karjeros pradėjai būtent Italijoje?

Karolina Taraškevič, profesionali vizažo meistrė, „Carolina make-up studio" įkūrėja (carolina.lt): „Kai pasižiūriu pirmuosius savo darbus, suprantu, kad mano grožio supratimas visiškai nepasikeitęs."

Laura: Mantai, ar prieš 10 metų jau žinojai, kad realizuosi save puošdamas vestuves?

Mantas: Visada žinojau, kad anksčiau ar vėliau prie floristikos grįšiu. Jau būdamas penkiolikos Kaune buvau įsiprašęs nemokamai dirbti floristikos salone, vėliau dekoravau keleto prekybos tinklų vitrinas, po to sekė „Mados reidas" ir štai vėl grįžau prie gėlių.

Eigirdas: Kalbant apie Lietuvą ir užsienį, galiu pasakyti, kad užsienyje niekas negalėtų sau leisti tokio kiekio gėlių...

Mantas: Gėlių kiekis yra tiesiogiai proporcingas biudžetui. Visas gėles užsakau tiesiogiai iš tiekėjų užsienyje, turiu savų ryšių, man patinka kurti karališko dekoro prabangą.

Mantas Petruškevičius, floristikos dizaineris („Flower Couture by MP"): „Mano palinkėjimas – nežiūrėkite į atskiras detales, kurkite bendrą visumą."

Laura Vagonė, vestuvių planuotoja, „Lapės vestuvės" įkūrėja (lapesvestuves.lt): „Tos informacijos gausa: internetai, instagramai, pinterestai, padaryti kuo įspūdingiau – vestuvės praranda pirminę savo prasmę iš esmės."

APIE GROŽIO TENDENCIJAS

Goda: Kokia nuotaka jums yra stilinga?

Eigirdas: Turi būti graži pačia savo visuma. Nebūtinai dailaus veido, bet stilinga. Man stilingiausios prancūziškų veido bruožų nuotakos: aštri, siaura, kampuota veido forma, kreiva nosis, keisti plaukai. Tokios moterys man labai žavios, nes turi savo prieskonio.

Mantas: Labai svarbu visuma: aplinka, kur gyvena, ką veikia, koks jos požiūris. Čia Lietuvoje stilingumo dar labai trūksta.

Eigirdas: Jei nuotaka stilinga – ji pasirinks stilingą makiažą. Italijoje iš pradžių isterikuodavau, kad pasitaikė prasta vizažistė ir t. t. Kuo daugiau rėki – tuo daugiau nemalonės prisitrauki. Čia Lietuvoje taip nutikdavo. Užsienis mane tiesiog išmokino tolerancijos. Kaip yra, taip bus gerai. Iš esmės, jei rėkausi, kovosi už savo teises ar principus, tai laužysi jų pasaulėžiūrą ir paskui pas juos nepakliūsi. Vėliau kiti gali su manimi nedirbti, bet iš esmės visi žino, kad aš padarysiu gerą rezultatą.

Mantas: Tie, kas nori prabangaus fotografijos rezultato, turėtų rinktis Eigirdą. Aš, jei būčiau nuotaka, rinkčiausi tik jį. Tie vaizdai, vietos, pozos – visuma be galo graži.


Goda: Ar per tą laiką makiažo tendencijos pasikeitė iš principo?

Karolina: Kai pasižiūriu pirmuosius savo darbus, suprantu, kad mano grožio supratimas visiškai nepasikeitęs, tik aš geriau moku daryti patį makiažą, nes tai lemia praktika ir technika. Pokyčių makiažo sferoje tikrai daug. Tačiau ir pradėjusi dirbti galvojau, kad makiažu nereikia užgožti tikrojo nuotakos grožio, ir dabar mano požiūris liko toks pat. Dabartinė Kardashian mada, tas veido modeliavimas, kai visos skirtingos moterys padažomos vienodai ir atrodo kaip vieno veido – man nepriimtina. Buvau ir esu už individualumą.


Goda: Kiek fotografo darbui svarbus makiažas?

Eigirdas: Iš pradžių, kol dar nelabai mokėjau fotografuoti, neįsivaizdavau vestuvių fotografijos be makiažo specialistės visą vestuvių dieną. Tokia buvo mano fotografavimo sąlyga. Galvojau, kad tada išeis tobulas rezultatas. Bet praėjo daug laiko ir dabar man yra visai vienodai, kokie bus plaukai ar makiažas...

Karolina: Tai yra fotografo profesionalumo klausimas. Retai kas gali tą pasiekti. Kitas nenufotografuos gerai, jei bus baisiai padažyta. Nebent darys juodai baltą fotografiją (juokiasi). Ar tavo geriausi kadrai yra tie, kur buvo žiauriai gera suknelė, makiažas?

Eigirdas: Nespalvotai gali daryti, bet tada prastai sukris šviesa, jei, pavyzdžiui, paakiai bus blogai padažyti. Bet kai išmanai, ką su ta šviesa daryti, gerą siužetą ir nuotrauką gali sukurti, net jei nuotaka ir bus prastai pasidažiusi.

Eigirdas Scinskas, vestuvių fotografas (whitefashionphotographer.com): „Užsienyje nėra tokio marazmo pusdienį leisti su vestuvių svečiais. Ten svečiai geriausiu atveju gauna 5 min. nusifotografuoti!“

Goda: O koks Italijoje nuotakų makiažas?

Eigirdas: Italijoje kitoks stilius...

Laura: Oi, kalbant apie makiažą, ten tragedija. Perlamutras vis dar ant bangos.

Goda: Laura, o kaip keitėsi vestuvių stilius?

Laura: Anksčiau vykdavo labai vienodos vestuvės. Tuo metu dar nebuvo daug planuotojų. Tos, kurios buvo, dirbo gana įdomiai. Man nesinori daryti to paties per tą patį. Savo tinklaraštyje nepublikuodavau visų vestuvių, kurias įgyvendindavau per tam tikrą sezoną, būdavo, rodau tik tas, kurių laukiu. Aišku, dabar vėl viskas pasikeitė. Su augančia mano paslaugų kaina atėjo prabangos norintys klientai, bet tą prabangą kitaip ir kuriame. Sakyčiau, kad tose princesiško stiliaus vestuvėse pastebimas aiškiausias dešimtmečio skirtumas, ta prabanga kuriama kitomis priemonėmis, vis dažniau atsisakoma dirbtinių blizgalų ir kitų niekučių. Tarkim, Eigirdo fotografijoje dešimtmetis didesnių pokyčių nepadarė. Karolina taip pat sako, kad jos makiažai iš principo nepasikeitė, o vestuvių idėjos, ypač dekoro, išpildymas tikrai labai pasikeitė. 


PATARIMAI JAUNAVEDŽIAMS IR NE TIK

Goda: Tad kokie būtų jūsų patarimai ar linkėjimai būsimiems jaunavedžiams?

Eigirdas: Laimingiausi jaunieji būna tie, kurie visiškai niekuo nesirūpina. Lai vyras nepasilieka atsiskaityti už paslaugas vestuvių dieną, nėra blogiau, kai jaunikis tą daro paskutinę minutę. Kitas dalykas, kas dar užsilikę ir ko užsienyje netenka patirti, tai „nenormalus" vestuvių dienos planas, kai fotografas nuo pat rytinio pasiruošimo iki 18–19 val. vakarinės dalies turi užimti, tiksliau, linksminti jaunuosius ir jų palydą: važinėti kartu su jais limuzinais, vaikščioti po parką su balionėliais ar pan. Juk toks beprasmis „tampymasis" išvargina tiek porą, tiek su jais „besilinksminančius". Todėl tai patarimas ir organizatoriams: planuokite dieną taip, kad visi jaustųsi komfortiškai.

Laura: Kad mes tikrai vengiame tokio „tampymosi" po ceremonijos, ir jau seniai.

Eigirdas: Gal konkrečiai jūs vengiate, bet aš kalbu apie bendrą masę, pasikartosiu: tradicinis vestuvių dienos planas Lietuvoje: 12 val. jaunieji ruošiasi, 14 val. ceremonija bažnyčioje, vakarienė 19–19.30 val. Taigi išeina, kad 6–7 valandas fotografas Lietuvoje kaip klounas linksmina pulką. Ir nesakykite, kad tie laikai pasikeitė! Užsienyje nėra tokio marazmo pusdienį leisti su vestuvių svečiais. Ten svečiai geriausiu atveju gauna 5 min. nusifotografuoti! O visą kitą laiką žmonės yra užimti kokiomis nors veiklomis.

Laura: Bet dažnai užsienyje ceremonija prasideda apie 17–18 val. ir nebelieka laiko „tampytis".

Karolina: Pritariu, ceremonijos laiką reikia rinktis kuo vėliau, nes nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro sudėtinga nuotakai išlaikyti ir šukuoseną, ir makiažą. Arba tada visai dienai būtina samdyti grožio specialistą.

Eigirdas: Po tokios dienotvarkės į vakarinę dalį, 18–19 val., nuotaka atvyksta, švelniai tariant, kaip „daužta". Ne ką geriau atrodo ir jaunikis, ir palyda... Vėliau šventė prisimenama kaip „maratonų košmaras". Pastebėjau, kad lietuviai rengdami vestuves užsienyje ceremonijos laiką irgi renkasi 12 val., jie tiesiog nesuvokia, jog viską galima suplanuoti taip, kad ta diena neišsitemptų. Juk fotografuotis bet kokiu atveju laiko pakanka – kai nuotaka ar jaunieji ruošiasi, per ceremoniją ir po jos.

Karolina: Neįsivaizduoju, kaip nuotaka gali išbūti graži, energinga ir gaivi ištisą dieną, nuo 9 val. ryto iki vidurnakčio. Nesvarbu, kad pasiruošimui – makiažui ir šukuosenai – paprastai skiriama apie 3–4 valandas, prieš vakarą visada reikėtų atnaujinti makiažą, o gal net ir šukuoseną. Pagalvokite apie tai.

Mantas: Mano palinkėjimas – nežiūrėkite į atskiras detales, kurkite bendrą visumą. Stenkitės kuo daugiau investuoti į dekorą ir fotografą, kad turėtumėte įspūdingų nuotraukų atsiminimui.

Laura: Palinkėčiau mažiau sekti internetus, o daugiau kurti patiems. Galvoti ne vien apie vizualų šventės išpildymą, bet ir logistiką, kad ta diena nebūtų varginanti nei jums, nei svečiams. O šiaip, manau, ką besakytume, bet žiūrint į bendrą kontekstą ir mūsų šalies dydį vestuvės Lietuvoje tikrai yra pasiekusios normalų lygį.

Eigirdas: Labai aukštą lygį!

Laura: Mes, žinoma, tik biudžetų neturime tokių didelių kaip užsienyje.

Karolina: Lietuviai yra labai darbštūs, net jei skonio ir ne visai užtenka, šiek tiek juos pakreipus tam tikra linkme, išeina tikrai geras rezultatas. Ir fotografų turim išties puikių.

RESTORANO „IMPERIAL" DEGUSTACINIS MENIU, specialiai sudarytas diskusijos svečiams (šiuos gurmaniškus patiekalus vienbalsiai rekomenduojame įtraukti į savo vestuvių meniu!):

Pasitikimo taurė ir užkandis
Šampanas Charles Montaine brut
Šokoladinis mini puodelis su gorgoncolos sūriu ir aviete
Kepta antiena su kriaušių ir bruknių čatniu

Užkandis
Avokado tartaras su vasabiais, margų rūgštynių ir žirnelių daigais

Pagrindinis patiekalas
Elniena Rossini su ančių kepenėlėmis foie-gras ir marsalos bei vyšnių padažu
Krosnyje kepta oto filė su aitriųjų paprikų bei kaparėlių padažu ir baby grill daržovėmis

Desertas
Macaronsai su miško uogomis, vanile ir žemuogių šerbetu