Dress in Felt. VELTINIS vestuvių aprangoje

Galerija
(1)

Istorijos apie žmones, kardinaliai pakeitusius savo gyvenimo kryptį, dažnai veikia kaip ypatingas įkvėpimas – juk būtent tokie atvejai iš tikrųjų pasakoja apie tuos, kas pašaukimą apčiuopė visai netikėtoje vietoje. O išdrįsusieji siekti savo atrastos aistros, dažnai į ją panyra su dvigubu užsidegimu ir sukuria išties neįtikėtinų dalykų. Panašiai nutiko ir Kaune gyvenančiai veltinio namų „Dress in Felt" steigėjai bei kūrėjai LIJAI JANAUSKIENEI. Su ja ir kalbamės apie tai, kaip istorijos studijos atvedė moterį į vestuvinių drabužių pasaulį.

TEKSTAS – IEVOS ELVYROS KAZAKEVIČIŪTĖS
NUOTRAUKOS – JURGITOS LUKOS IR „DRESS IN FELT" ARCHYVO

Papasakokite apie save – kaip, kada į Jūsų gyvenimą atėjo susidomėjimas vėlimu ir drabužių kūryba?

Esu baigusi istorijos studijas – nors sustabdžiau disertacijos rašymą, tikiu, ateis ta diena, kai šis darbas bus baigtas. 10 metų mano tyrinėjimų objektu buvo aprangos istorija ir su tuo susiję procesai, straipsnius apie istorinį kostiumą rašiau ir tuometiniam žurnalui „Express mada". Rašydama magistro baigiamąjį darbą apie 1918–1940 m. Lietuvos aprangą ir jos kūrėjus, jau gyvenau Kaune, kuris alsuoja art deco stiliumi. Tai buvo nepaprastai įkvepianti patirtis: galėjau vaikščioti miesto gatvėmis, atkurti jo mados istoriją, pajusti vietas, kuriose virė gyvenimas ir damos ėjo siūdintis suknelių. Siuvimas ir drabužių kūrimas mane lydėjo nuo mokyklos laikų ir atradusi vėlimo technologiją aš tarsi gavau progą sujungti praeities mados tyrimus ir vaizduotę.

Buvo daug bandymų su vaikų drabužiais, neretai ir dabar eksperimentuoju kurdama vaikams, o vėliau tas idėjas perkeliu į suaugusiųjų gaminius. Dalyvavau vėlimo kursuose, vedamuose žinomų ir pripažintų vėlėjų Lietuvoje ir užsienyje, dabar esu įsitraukusi į labai daug kursų tiesiogiai internete. Mėgstu mokytis bandymų bei eksperimentų būdu, ir tobulėju iki šiol. „Dress in Felt" atsirado po kelerių metų veiklos, kai jau buvau išbandžiusi avalynės, skarų, aksesuarų, vaikiškų ir vestuvinių drabužių vėlimą. Kai suvokiau, kad aprangos kūrimas man teikia didžiausią džiaugsmą, pritaikiau savo teorines kostiumo istorijos žinias ir praktiškai.

Kokius drabužius bei aksesuarus kuriate nuotakoms? Kiek tai priklauso nuo metų laiko, kai vyks vestuvės?

Nuotakoms galiu pasiūlyti vilnos ir šilko suknelių, o vėsesniam orui – veltinio švarkelį ir paltą. Deja, Lietuvoje orai nenuspėjami ir net vasaros sezono metu pečius tenka apsigobti švarkeliu ar šaliu. Mano tikslas – kad tas drabužis būtų stilingas, derėtų prie suknelės. Švarkelis yra ta vestuvinio garderobo dalis, kuri gali lydėti ir vėliau, primindama vestuvių dieną ir kitomis progomis. Mano darbai skiriasi priklausomai nuo metų laiko: pavasarį ar vasarą tai bus plonyčiai švarkeliai ar lengvos suknelės, kur vilnos yra itin mažai, daugiau – natūralaus šilko. Rudeniui ir žiemai, kai orai itin nenuspėjami, labai svarbu ne tik gražus modelis, bet ir šiluma. Drąsesnės nuotakos, kurios ieško originalaus suknelės sprendimo, yra ištikimos natūralioms medžiagoms, bet jaučia sentimentus istorijai, renkasi suknelę, sukurtą nuno felt technologija – iš natūralaus įvairių rūšių šilko ir trupučio vilnos. Taip pat galima rinktis papildomus aksesuarus, tokius kaip delninė, pirštinės ar rankų mova žiemą – tokios movos yra tikrai puiki ir dar truputį egzotinė detalė tikroms žiemos vestuvėms.

Kaip vyksta nuotakos apdaro kūrybinis procesas?

Dažniausiai veliu pagal individualius matmenis – nuotakos užpildo anketą, ir tada susitinkame, jeigu klientė turi tokių galimybių. Kartais moterys turi aiškią viziją, ko norėtų, o kartais sėdime ir kartu ieškome joms tinkančio varianto. Jei bus kuriamas švarkelis, visuomet prašau parodyti savo vestuvinę suknelę. Labai daug paaiškėja bendraujant, tada arba atsisakome vienos ar kitos detalės, arba kaip tik – pajuntame jos poreikį. Mane labai džiugina procesas, kai abi aktyviai bendraudamos ieškome būsimo stiliaus, spalvos ir deriname suknelę su švarkeliu ar atvirkščiai. Nemažai savo darbų siunčiu ir į kitas šalis, tad tokiu atveju bendraujame elektroniniais laiškais. Visuomet su dideliu nerimu išsiunčiu ir laukiu, ar viskas tiko, ar pateisino lūkesčius. Tiesa, kartą drebėjau net kelias dienas: vieną mano siuntą sulaikė Australijos muitinė. Ten be proto griežti augalinės ir gyvulinės kilmės pluoštų įvežimo reikalavimai, tad mano veltinio paltukas buvo nusiųstas į karantiną, kur jie turi teisę iškirpti gabalėlį pavyzdžio iš bet kur...Visgi galiausiai sužinojau, kad viskas baigėsi gerai, ir gaminio jie nesukarpė (šypsosi). Su didžiuliu džiugesiu skaitau laiškus, kad moterims darbai patiko, kai kurioms ir patariu, kaip nesunkiai pakoreguoti tam tikrą detalę.

Kiek užtrunka tokių drabužių kūrimas, prieš kiek laiko iki vestuvių derėtų kreiptis į Jus?

Drabužių užsisakymo terminai labai priklauso nuo pačios nuotakos – esu turėjusi ir tokių klienčių, kurios dar neturėdamos suknelės sakė, kad norės mano švarkelio. Paprastai terminas būna 2–8 savaitės.

Kas formuoja Jūsų pačios skonį, kur semiatės idėjų?

Laikas, skirtas istorijos mokslui, man daro išties nemažą įtaką. Aš žaviuosi mados istorija, meno ir architektūros paminklais. Istorija sukasi ratu ir atskirais elementais, formomis vis atsikartoja kūryboje. Mane įkvepia vis kitas laikotarpis – kyla noras jį interpretuoti savaip. Paskui aš „persergu" tuo laikotarpiu ir judu tolyn, ieškodama įkvėpimo, atrasdama man tuo metu ypač patrauklias formas ir detales. Mano stiliui būdingas minimalizmas, aiškios skulptūriškos linijos, elegancija. Kurdama drabužį didžiausią dėmesį skiriu jo formai ir siluetui. Nors nesu abejinga retro stiliui, bet mano kuriami modeliai, ypač viršutiniai drabužiai, puikiai dera prie dabarties vestuvių įvaizdžio.