Atsakomasis tostas
Praėjus šiek tiek laiko po pirmojo tosto, kalbėti turėtų garbingiausias šventės dalyvis. Jei tokio aiškaus lyderio nėra, jaunieji arba juos pavadavusieji nurodo kalbėsiantį antrą asmenį. Šiam žmogui atsisakyti nederėtų.
Tai gali būti vyriausiasis pabrolys ar nuotakos tėvas. Jei neatsiranda nė vieno, kuris būtų tinkamas sakyti tostą, išsirinkite patys. Juk linksmas, charizmatiškas ir savimi pasitikintis draugas, šmaikščiais anekdotais žavintis svečius, gali puikiai pakeisti nedrąsų pabrolį.
Kalbos turi tam tikras funkcijas: nuotakos tėvas kalba pirmas ir pasveikina jaunuosius; jaunikis padėkoja svečiams ir pasveikina pamerges; vyriausiasis pabrolys tarsi viską apibendrina, atsidėkodamas pamergių vardu ir jo kalba būna kaip ir paskutinė.
Beje, tostus gali sakyti ne tik vyrai. Dabar keletą žodžių išsako ir pati nuotaka, nuotakos mama ar kuri nors iš pamergių. Paprastai moterys kalba tarp jaunikio ir vyriausiojo pabrolio pasisakymų.
Taurių pakėlimas
Tostą pasakęs žmogus turėtų svečius paraginti pakelti taures. Taurių pakėlimas simbolizuoja pritarimą išsakytoms mintims. O svečiai patys pasrinks, ar tik lūpomis palies taurėje esantį gėrimą, ar jo paragaus.
Susidaužti – NEBŪTINA
Susidaužti taurėmis paprotys labai senas, atėjęs iš keltų. Taurių skambėjimas po tosto priimtinas ir laukiamas, bet jei susidaužti su visai svečiais fiziškai neįmanoma, nebūtina to daryti. Jei sėdite prie ilgo stalo, susidaužkite su kaimynu iš dešinės ir iš kairės, kitus pasveikinkite kilstelėję taurę, nepamirškite žiūrėti į akis.
Tik iki deserto
Iki tol, kol bus pateiktas desertas, turėtū būti išsakyti paskutiniai tostai. Vėliau leiskite svečiams atsipalaiduoti ir linksmintis.
KĄ PASAKYTI?
Nuotakai
*Anekdotas apie tai, kaip susipažinai su vyru ir ką apie jį pirmą kartą pagalvojai, turėtų visiems pakelti nuotaiką.
*Pagirkite visus, kurie prisidėjo organizuojant jūsų šventę.
Jaunikiui
*Padėkokite nuotakos tėvui už leidimą vesti jo nuostabią dukrą, negailėkite komplimentų žmonai ir jos mamai.
*Jei nepavyksta jausmų išreikšti žodžiais, visada padės Šekspyro eilės.
*Nuotakai ar jaunikiui sakant tostą būtų gražu nuolat minėti tokias frazes: „Mano žmona ir aš" arba „Mano vyras". Tai turėtų nusipelnyti garsių aplodismentų.
Nuotakos tėvui
*Paminėkite, kokia puiki yra jūsų dukra, ir nebijokite papokštauti arba duoti patarimų jaunavedžiams.
Nuotakos mamai
*Papasakokite, kaip jūsų dukra pirmą kartą prasitarė apie dabartinį jauninį, ir prisiminkite įdomių istorijų apie dukros vaikystę.
Vyriausiajam pabroliui arba vyriausiajai pamergei
*Nesvarbu, ar tostą adresuosite jaunikiui, jaunajai ar abiems, pabandykite suderinti pokštus su nuoširdumu. Paminėkite jiems nutikusias linksmas situacijas, o tosto pabaigoje pridurkite, kad jie pasikeitė į gera nuo tada, kai susipažino.
*Papokštaukite apie jaunikio arba nuotakos profesiją. Jeigu jaunikis yra nekilnojamojo turto agentas, pristatykite jį kaip geidžiamą nuosavybę, o jeigu mokytojas — pasakykite jam juokingą pastabą.
*Pasidalinkite prisiminimais apie tai, kaip jie buvo sunerimę likus kelioms dienoms iki vestuvių.
SLAPTI PADĖJĖJAI
Kad tostas būtų įdomesnis, galite naudoti ir vaizdinę medžiagą:
*Pasiskolinkite projektorių (nuomojamose patalpose įranga paprastai būna) ir paruoškite gražių šeimos nuotraukų. Tai bus įdomu svečiams ir sušildys atmosferą.
*Parodykite trumpą filmuką iš savo gyvenimo ir prirašykite šmaikščių frazių ar romantiškų komentarų.
*Ant sienų galite priklijuoti plakato dydžio nuotraukų, kurios vizualiai papildys jūsų kalbą.
*Galite išspausdinti laikraščius su juokingomis antraštėmis. Taip sudominsite svečius, kol patys ruošitės kalbėti ir išsklaidysite jaudulį.
*Susirinkusiems išdalinkite „Bingo korteles". Jie turės išbraukti kiekvieną žodį, kurį išgirs klausydamiesi tosto. Pirmas tai padaręs žmogus laimės simbolinį prizą — butelį šampano. Svečių dėmesys – garantuotas.
10 PATARIMŲ, kaip geriau pasakyti tostą
1. Geriausia kalba – trumpiausia.
Pasistenkite jausmus, prisiminimus ir gražius linkėjimus išsakyti per keletą minučių.
2. Užuominas susirašykite ant šventiško atviruko.
Jų namuose tikrai turite. Tostą susirašykite ant delno dydžio atviruko arba jį galite panaudoti kaip pagrindą prisiklijuoti lapelį, kad šis būtų tvirtesnis.
3. Pasidomėkite kurioje vietoje sakysite tostą.
Gali būti, kad jums prireiks mikrofono.
4. Nuoširdžiausia kalba – „ne iš rašto".
Jei žinote, kad jums tikrai reikės sakyti tostą, tinkamai pasiruoškite. Nesimokykite mintinai, nes vis vien pamiršite. Geriausia — apgalvoti, ką norėtumėte pasakyti. Žinoma, ne visiems sekasi kalbėti ekspromtu, bet apmąstę savo kalbą ir parinkę keletą žymių žmonių citatų, išvengsite banalybių, kalba bus gyvesnė.
Rašydami tostą atminkite auksinę taisyklę: jei bent truputį abejojate dėl žodžio ar sakinio, geriau iškart jį išbraukite.
5. Nesijaudinkite.
Pratimas, kuris padės nusiraminti: skaičiuodami iki trijų giliai įkvėpkite, tiek pat laiko sulaikykite kvėpavimą ir iškvėpkite.
6. Žvelkite svečiams į akis.
Pasiruoškite kalbėti taip, kad tik retkarčiais pažvelgtumėte į lapelį su užuominomis, stenkitės palaikyti akių kontaktą su svečiais. Jei jų labai daug — padalinkite auditoriją į dvi dalis ir pakaitomis žiūrėkite tai į vieną, tai į kitą pusę. Nepamirškite šypsotis — šypsena užmaskuos jaudulį.
7. Neskubėkite.
Šnekėkite lėtai, pabrėždami svarbiausius žodžius. Būtinai darykite pauzes tarp sakinių, o emocijas reikškite rankų gestais.
8. Nesutrikite, jei susipaniojote...
Arba jei praleidote tosto eilutę, šypsokitės ir toliau tęskite. Gali būti, kad niekas to net nepastebės.
9. Nenugrimzkite į prisiminimus.
Net jei sudominote ir pralinksminote svečius, neminėkite buvusių draugysčių. Kas atrodė juokinga vakar, šiandien gali nuliūdinti.
10. Stenkitės išlaikyti pusiausvyrą tarp humoro ir rimties.
Ypač sentimentali kalba gali būti nuobodi.
Padėka svečiams...
Visiems padėkokite. Tikriausiai jums atrodo, kad pats svarbiausias žodis, kurį turėsite ištarti bus „sutinku", bet padėkoti svečiams tiesiog būtina. Tarkite „ačiū" šeimai, draugams, padėjėjams ir visiems susirinkusiems. Išskirtinis jaunųjų tostas gali būti kaip oficialiosios vestuvių dalies pabaiga.