Galerija
(1)

Desertų gamyba – tarsi kūrybiškumo terapija, galimybė pabėgti nuo kasdienybės. Sprukti ten, kur viešpatauja grožis, estetika ir tauriausi jausmai. „Vestuvinių tortų ir desertų gamyba – mano svajonių darbas. Dievinu tai, ką darau, ir kartais net pati stebiuosi, kad tos dvi rankos kuria mažus meno kūrinius.Viskas prasidėjo nuo nedrąsaus pomėgio, kuris virto gyvenimo aistra. Kurti meilei ir jos ginklanešiams – įsimylėjėliams – šventė. Gamindama gražius ir skanius gaminius esu laiminga!" – džiaugiasi desertų studijos „Su meile, keksas" įkūrėja INDRĖ VITKŪNAITĖ.

Nuotraukose – „SU MEILE, KEKSAS“ TORTAI IR DESERTAI
Fotografės – GINTARĖ ŠALNĖ PHOTOGRAPHY, D-PHOTO, ENRIKA ČEPULIENĖ
Dekoratorė – GIEDRĖ SMILGYNĖ
Tekstas – Linos Matiukaitės, Vestuves.lt

Toks neįprastas pavadinimas „Su meile, keksas", kaip jis gimė? Pavadinimas atsirado iš milžiniškos meilės maistui ir jo gamybai. Jau nuo paauglystės negalėjau atsitraukti nuo puodų, o po kurio laiko tiesiog įsimylėjau saldumynų gamybą. Draugas juokdavosi, kad miltuota nosim sukdamasi virtuvėj aš jam atrodau laimingiausia. Tai pastebėjo ir aplinkiniai. Jų palaikoma užkūriau verslo paskyrą „Facebook“ tinkle. Pati pradžia buvo mažas keksiukas. Tuo metu keksai buvo „ant bangos", o ir man jie atrodė itin individualūs, dydis patogus, telpa į delną ir jo užtenka, kad žmogus numalšintų cukraus poreikį. Pradžioje tik keksus ir kepiau. Kiekvieną su didele meile, individualiu dėmesiu. Man svarbu kurti būtent konkrečiam žmogui, o ne urmu štampuoti. Todėl labai natūraliai pradėjau laiškuose pasirašinėti: „Su meile, keksas." Tada mane pagavo milžiniškas įkvėpimas. Iki išnaktų ieškojau idėjų, mokiausi, aiškinausi, kaip įgyvendinti įvairiausius dalykus. Juk jokio specialaus išsilavinimo neturėjau ir dabar neturiu. Save vadinu savamoksle. Pati rinka diktavo poreikį ir gana ilgai užtrukau, kol galiausiai supratau, kad vien iš keksų neišsiversim – reikia judėti toliau. Taip atsirado tortai ir kiti desertai.

 D-photo nuotr.

Jūsų gaminių išskirtinumas – tikras, tarsi namuose pagaminto deserto skonis. Kaip pavyksta tai sukurti? Taip, man labai svarbu išlaikyti tikrą skonį, todėl desertus gaminu tik iš pačių natūraliausių produktų. Naudoju tik tai, ką galima rasti kiekvienoje namų virtuvėje: kiaušiniai, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, tik tikras 82 proc. riebumo sviestas, rudasis cukrus. Skoniams išgauti naudojamos natūralios sultys (citrinų, apelsinų ir pan.), natūralus vanilės ekstraktas. Biskvituose gausu daržovių – morkų, cukinijų. Desertai, tokie kaip šalavijų sėklų (chia) pudingas, granola, panakota, gaminami iš pasukų, sojų, kokosų, migdolų pieno. Juos saldinu taip pat natūraliai – medumi, agavų ar klevų sirupais. Saldumynų gamyboje nenaudoju jokios papildomos skonio gerinimo, kildinimo medžiagos. Maistiniai dažai ir cukrinė masė – tik dekoro elementams, kurių pageidauja klientas.

Šalia nuostabaus skonio ir meno kūriniui prilygstanti išvaizda. Kaip sugalvojate gaminio dekorą? Aš naktimis nemiegu, kol išgryninu torto puošybos idėją. Tikrai. Kartais juokiuosi, kad mane kankina nemiga, nes mintyse puošiu tortus. Desertas ir jo dekoras man yra menas, o kai nėra įkvėpimo, stengiuosi sau priminti, kad kartais šiek tiek mažiau jau yra daugiau. Man labai svarbu, kad mano kūrinys būtų estetiškas.

Vestuvinius tortus puošiate džiovintomis gėlėmis. Kuo Jums pačiai ypatingas toks dekoravimo būdas? Juokiausi sakydama, kad mano tortai – tai aš pati: nenustygstanti vietoje, manęs visur daug, besistengianti iš savęs išspinduliuoti kuo daugiau gėrio ir šviesos. Man patinka, kad gyvenime yra daug spalvų, ryškių ir šviesių. Mes, lietuviai, gana niūrūs žmonės, mums trūksta saulės ir vasara yra tas metų laikas, kai tarsi atsigaunam. Puošiant desertus man norisi įamžinti šią vasaros magiją. Juk taip papuoštą tortą galima turėti bet kuriuo metų laiku, nes džiovintos gėlės tarsi užkonservuoja vasaros nuotaiką ir spalvas. Tokia puošyba labai lanksti ir leidžia spalviškai prisitaikyti prie metų laikų. Rudenį krentantys lapai – tobulas dekoras. Žiemą galima rinktis žiemiškesnius sausuolius, natūralias spalvas. Be to, puošyba džiovintomis gėlėmis daug „saugesnė" nei gyvomis. Gyvas gėles reikia specialiai apdoroti, kad torto išvaizda per visą dieną nepakistų, gėlės nenuvystų. Sausos gėlės atrodo originaliai, o ir mano širdis mažiau dreba žinant, kad rezultatas ilgalaikis.

Į ką būtina atkreipti dėmesį prieš pradedant planuoti savo saldžiojo stalo meniu? Jei pasirinktas vestuvinis tortas lengvos tekstūros, skaičiuojama, kad jo vienam žmogui reikėtų skirti apie 100–150 gramų. Jei tortas sunkesnės tekstūros (pavyzdžiui, šokoladinis sluoksnis, likeris ir pan.), žmogui reikėtų skirti apie 200–250 g torto. Taip pat rekomenduojama užsakyti 1 kg sunkesnį tortą, jei šventėje pasitaikytų smaližių, kurie norės pakartoti. Be to, svarbu nepamiršti, kad vestuvės susideda iš labai daug mažyčių detalių. Saldusis stalas – viena iš jų. Tai šventės akcentas, kuris turi ne tik žadinti skonio receptorius, bet ir traukti akį, derėti prie šventės stiliaus ir spalvinės gamos.

Enrikos Čepulienės nuotr. Dekoras – „Ir dar truputį gėlių“ 

O kaip išsirinkti šventinį tortą, ypač jei norisi ko nors originalaus, neragauto? Aš laikausi taisyklės, kad negalima klientui pardavinėti katės maiše. Todėl vestuvinio torto užsakymams skiriu didelį dėmesį. Su jaunaisiais aptariame svečių skaičių, jų norus ir skonius, išsiaiškiname, ar tarp svečių nėra kam nors alergiškų žmonių, kokia šventės tema. Kiekvienam kuriu individualiai, todėl turiu daug laisvės improvizuoti ir prisitaikyti prie bet kokių norų. Esame labai lankstūs ir galime pagaminti net ir tai, ko neturime dabartiniame kepinių sąraše. Po aptarimo degustacijai paruošiu kelis kepinių variantus, iš kurių jaunieji renkasi sau labiausiai patinkantį. Kitaip tariant, kepam, ragaujam ir tik tada „perkam katę".

Enrikos Čepulienės nuotr. Dekoras – „Ir dar truputį gėlių“

Ar egzistuoja vestuvinių desertų mados? Pastarųjų metų tendencijos gana aiškios – tortai neperkrauti, minimalistinio dekoro, estetiški. Vis dažniau bandoma išvengti kelių aukštų torto. Vietoj jo renkamasi keletas vieno aukšto skirtingų dydžių ir skirtingo skonio tortų. Iš jų kuriama kompozicija, dedant tortus ant skirtingų padėklų, išlaikant aukščio balansą. Tortai dažniausiai dekoruojami baltu kremu ir puošiami gėlėmis, spalviškai derančiomis prie vestuvių gamos. Taip pat puošiama uogomis, vaisiais arba uogų, vaisių ir gėlių kompozicija. Vienas iš mėgstamos puošybos variantų yra glaisto nubėgimas nuo torto kraštų – varvėjimo efektas, kai glaistas spalviškai atliepia šventės spalvas. Yra porų, kurios renkasi ir spalvotus tortus arba geometrinių figūrų puošybos elementus. Tai išties elegantiškas ir modernus sprendimas.

Kokiais netikėtais skonio ir dekoravimo deriniais klientus ketinate nustebinti artėjantį vestuvių sezoną? Kadangi šiuolaikinėje visuomenėje vis aktualesne tema tampa ekologija ir natūralumas, klientams siūlysime džiovintomis gėlėmis, tokiomis kaip našlaitės, medetkos, rugiagėlės (kiti valgomi augalai, gėlės), dekoruotus tortus bei desertus. Man pačiai šis dekoras dar turi ir romantišką lietuvybės akcentą.

Nuotraukos: Gintarė Šalnė Photography (kairėje) ir D-photo (dešinėje).

Ateinantys metai taip pat atneš ir netradicinių skonių. Naujų, gurmaniškų derinių ieškantiems klientams siūlysime šiek tiek paeksperimentuoti. Pavyzdžiui, paragauti nuostabaus skonio morkų torto su varškės kremu arba tobulai drėgno šokoladinio cukinijų torto su maskarpone bei vyšniomis, bazilikų kremu. Žinoma, be išskirtinių derinių, nepamiršime ir laiko patikrintos klasikos.