Karantino vestuvės, įamžintos dronu. Monikos ir Raimundo istorija

Galerija
(1)

Šių metų balandį žinomam fotografui Adui Vasiliauskui teko neįprastu būdu – vien tik iš oro įamžinti Monikos ir Raimundo Venskaičių vestuves. Pasak jo, fotografavimas dronu atveria platesnes galimybes. Tiesa, fotografas jau daugiau nei 15 metų fotografuoja vestuves ir fotografija dronu jam nėra naujiena.

TEKSTAS – SAMANTOS ILONYTĖS, Vestuves.lt
NUOTRAUKOS – ADO VASILIAUSKO, Tasfotografas.lt

Paskelbus karantiną Lietuvoje ir uždraudus rengti šventes, Adui gimė idėja būtent dronu saugiai ir smagiai fotografuoti žmones iš jų namų: languose, balkonuose, nuosavo namo kieme ar net pro gimdymo ligoninės langą. Originalų projektą, pavadintą „Karantino portretai" kaipmat pastebėjo ir užsienio žiniasklaida, apie jį rašė garsiausi pasaulio dienraščiai, kalbino televizijos. #karantinoportretai taip išpopuliarėjo, kad dabar fotografas vos spėja „skraidyti" pas visus norinčius tokiu būdu įsiamžinti.

Fotografijos dronu galimybės ir iššūkiai

„Kadangi per karantiną paprastu fotoaparatu beveik nefotografuoju, dirbu tik su dronu įgyvendindamas projektą „Karantino portretai", tai ir jaunavedžių fotografuoti įprastu būdu net nesvarsčiau. Juolab, kad turėjau juos įamžinti jau po ceremonijos, Vilniaus Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios kieme. Prieš tai kalbėjome, kad galbūt būtų įmanoma dronu fotografuoti ir pačią ceremoniją, bet vėliau atmetėme šią idėją, nes dronas garsiai burzgia ir tikrai trikdytų tokią svarbią akimirką net ir fotografuojant pro bažnyčios langą", – atviravo A. Vasiliauskas.

Pasak fotografo, vestuvių fotosesijose ir nesant karantinui dažniausiai dalyvauja tik jaunieji, o svečiai įamžinami per ceremoniją ir / ar vakarinę šventės dalį. „Karantino metu yra tikrai nemažai galimybių vestuves fotografuoti saugiai ir išlaikant reikiamą socialinį atstumą, dėvint apsaugos priemones. Su teleobjektyvu įmanoma tvarkingai fotografuoti ir iš 10 metrų atstumo, o jau ne kartą minėtas dronas atveria dar platesnes galimybes. Žinoma, yra ir iššūkių, pavyzdžiui, kaip tyliai nufotografuoti ceremoniją", – pasakojo Adas.

Paklaustas, ar pora į jį kreipėsi iš anksto, ar prieš pat vestuves, fotografas sakė, jog greičiausiai tai buvo spontaniškas sprendimas. „Į mane kreipėsi jaunosios krikšto mama, kuriai ir kilo idėja pakviesti mane fotografuoti, kai žiniasklaidoje perskaitė apie mano vykdomą „Karantino portretų" projektą", – džiaugėsi A. Vasiliauskas.

Ekstremalios situacijos reikalauja neįprastų sprendimų

Monika ir Raimundas Venskaičiai prisipažįsta, kad jie, kaip ir daugelis šio pavasario jaunųjų, savo vestuves planavo kitaip. „Norėjome net dviejų dienų šventės su visais artimiausiais žmonėmis, muzika, šokiais iki paryčių... Karantino paskelbimas pakoregavo visus planus. Daug porų savo vestuves nukėlė į vasaros pabaigą ar net kitus metus, tačiau mes, skaičiavę dienas ir valandas iki žiedų sumainymo, nė akimirkai nesudvejojome. Žinojome, kad santuokos datos nekeisime, kad ir kaip stipriai reikėtų koreguoti planus", – atviravo Monika.

Pora pasakojo, jog jų prioritetas nuo pat pirmųjų šventės planavimo dienų, buvo ceremonija bažnyčioje, įprasminanti vertybinį santuokos pamatą šeimoje. „Sužinoję, kad santuokos bažnyčiose nėra atšaukiamos, netvėrėme džiaugsmu. Žinoma, antrosios vestuvių dalies teko atsisakyti, o labiausiai trūko visų artimųjų ir draugų buvimo kartu. Tačiau dėka šiuolaikinių technologijų, sulaukėme pačių originaliausių virtualių sveikinimų ir linkėjimų", – džiaugėsi jaunavedžiai.
Tiek Monikai, tiek Raimundui vestuvių rytas tądien išaušo itin ramus.

„Abu buvome nusiteikę skirti visą dėmesį vienas kitam – norėjosi kuo daugiau šilumos, jaukumo, natūralumo... Todėl rytas ruošiantis kartu buvo tai, kas abiems suteikė pasitikėjimo ir ramybės prieš ceremoniją. Žinoma, nepavyko išvengti nuotakos jaudulio, tačiau buvau nusiteikusi pozityviai, neleidau sau sielotis dėl jokių smulkmenų", – pasakojo Monika pridurdama, kad improvizuotą vestuvinę šukuoseną bei makiažą jai teko darytis pačiai. „Ruošdamasi turėjau neįkainojamos patirties pabūti su savo mintimis, dvasiškai pasiruošti įžengti į santuoką – tai buvo lyg savotiška meditacija", – prisimena ji.

Pasak Venskaičių, norėdami įamžinti svabiausias santuokos akimirkas – ceremoniją, priesaiką ir tikras emocijas bažnyčioje, „įdarbino" savo liudininkus. „Turiu pripažinti, kad pavyko puikiai. Mums labai pasisekė, kad liudininkė, mano geriausia draugė, turėjusi nemažai patirties fotografuojant vestuvių šventes, įamžino ceremoniją nuotraukose, kai tuo tarpu charizmatiškasis liudininkas, jaunikio geriausias draugas, pasirūpino visos ceremonijos vaizdo įrašu", – pasakojo nuotaka.

Taip pat pora pripažino, jog fotosesija dronu buvo itin originali Monikos krikšto mamos staigmena. „Buvome įamžinti nuostabaus Vilniaus senamiesčio fone. Džiaugiamės, kad turėsime tokių netradicinių nuotraukų savo albume, o būsimiems vaikams galėsime pasakoti apie istorinį įvykį, rodydami vestuvių nuotraukas su kaukėmis uždengtais veidais", – džiaugėsi jaunieji.

Deja, vestuvių diena pasitaikė itin vėsi ir vėjuota, todėl ilgiau trunkančios fotosesijos lauke jie atsisakė. „Juk svarbiausia tikros, gyvos, nuoširdžios emocijos, įamžintos per ceremoniją, o ne drebant iš šalčio lauke", – teigė nuotaka.

Jaunavedžiai poroms, kurios tvirtai nusprendė susituokti nepaisant karantino, linki leisti sau improvizuoti, nebijoti kardinaliai keisti vestuvių dienos planų ar scenarijaus. „Ekstremalios situacijos reikalauja ekstremalių sprendimo būdų, tad būkite drąsūs! Linkiu atrasti vienas kitame santuokos dienos prasmę, išjausti viską širdimi, tuomet visa kita tampa tik smulkmenomis. „Svarbiausi dalykai akims nematomi: matyti galima tik širdimi", – cituodama „Mažąjį princą" linkėjo Monika.

TAIP PAT SKAITYKITE:

---> Vestuvės karantino metu: „Svarbiausia – požiūris į situaciją". Mingailė ❤ Tomas

---> Jone Photography: joks karantinas negali užgožti meilės!

---> Vestuvės karantino laikotarpiu: panevėžiečiams staigmeną surengė artimieji ir draugai