Kitokių MERGVAKARIŲ idėjos

Galerija
(1)

Moterų dvasia yra galinga, taigi ir švęsti reikia tinkamai. Tuo įsitikinusios dvi draugės, dvi jaunos mamos ir kūrėjos AGNETĖ VOVERĖ ir AUGUSTĖ GITTINS. Surengusios ne vieną mergvakarį savo geriausioms draugėms ir bičiulėms, Agnetė ir Augustė nusprendė savo patirtimi, kūrybos dvasia dalintis su merginomis ir moterimis, kurios savo mergvakario šventei ieško ypatingų patirčių.

TEKSTAS – LAISVĖS RADZEVIČIENĖS NUOTRAUKOS – PINTUVĖS

Dailėtyros studijas baigusi Agnetė ir scenos bei kino meną studijavusi Augustė mergvakario sąvoką labiausiai už viską norėtų išlaisvinti iš stereotipų pančių. „Dar kai mokėmės mokykloje, kiekvieną kartą gatvėje pamačiusios bučinių iš nepažįstamų vaikinų prašinėjančias merginas su aukštakulniais ir velnio rageliais, viena kitai sakydavome: tik nedrįskit man taip! Paskui atėjo metas, kai tekėti ėmė artimiausios draugės, o ir mes pačios, – prisimena Augustė. – Mėginome suprasti, ar gerai pažįstame savo drauges, ar tikrai žinome, kas joms patiktų, o kas ne?" Į vietas viską sudėliojo vienas mergvakaris, kurį šiandien Augustė su Agnete vadina stebuklingu. „Atrodė ir mėnesio neužtektų, kad patirtume visas emocijas, kurias patyrėme per vieną naktį. Drauge ašarojome, kartu juokėmės, buvome tokios atviros ir taip mylėjome viena kitą, kad trumpam išnyko visas mūsų pasaulis su vyrais, vaikais ir darbais", – pasakoja Augustė.

Mergvakarių organizatorės – Agnetė ir Augustė. „Pintuvės“.

Po šio mergvakario dar ilgai sklandė juokelis: jei pavyko taip gerai, tai verta tokią pat neužmirštamą šventę kurti ir kitoms merginoms. „Kai patiri tokią tikrą, raganišką moterystę, kuri tarsi įprasmina žodį „draugystė", norisi šiuo atradimu dalintis", – šypsosi Augustė, o Agnetė pasakoja, kad kitokių mergvakarių organizavimo idėja buvo natūrali daugybės įvykių ir renginių tąsa: „Po to stebuklingo mergvakario visos jautėmės ypatingai. Tarsi būtume atradusios lobį – viena kitą, emociją ir magišką atvirumo bei meilės dieną. Vėliau kalbėjome, kad mergvakaris buvo įspūdingesnis už vestuves, o mes likome nustebusios, kad nežinojome, kaip labai mums reikėjo tokio vakaro. Ir kad puoselėti ryšį su draugėmis yra būtina, o dažnai pokalbio prie kavos puodelio ar vyno taurės tiesiog neužtenka."

Taip nutiko, kad Augustė su Agnete sukūrė dar keletą įsimintinų švenčių. Kiekviena jų buvo ypatinga, skirta tik tai vienai būsimajai nuotakai. „Ruošėme asmeninę, labai jautrią šventę, ji niekaip nebuvo susijusi su klišėmis tapusiais limuzinais ir tinklinėmis kojinėmis, – sako Agnetė. – Paskutinis laisvos nakties staugimas mums atrodo nepriimtinas ir keistas – laikai juk keičiasi, reta jaunoji iki vestuvių gyvena savo tėvų namuose laisvą ir nepriklausomą gyvenimą."

Augustė įsitikinusi, kad šėlti galima, tačiau tai daryti reikia skoningai. Be to, iš tiesų mylintys žmonės neriboja vienas kito laisvės, taigi naivu būtų manyti, kad vakarėliai po vestuvių baigiasi.

„Šiandien mergvakariai daugeliui asocijuojasi su falo formos tortais, vulgarumu ir siautėjimu. Mums tai pirmiausia – draugystė ir patvirtinimas, kad žengdama į šeimos gyvenimą už nugaros turi stiprią komandą, kuri padės bet kurioje gyvenimo situacijoje", – sako Augustė. Agnetė jai pritaria: „Vieno mergvakario standarto nėra. Kiekviena būsimoji nuotaka – asmenybė, taigi, kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai. Ir vargu ar laukdamasi norėsi šėlti kur nors Berlyne arba jodinėti žirgais Dzūkijos miškuose."

Augustė pasakoja girdėjusi istorijų, kai striptizo šokėjai raitosi aplink aštuntą mėnesį besilaukiančią jaunąją. „Striptizas nėra blogai, tiesiog tam reikia tinkamos vietos ir laiko, – sako. – Ir jei kuklią draugę nuvilksite mokytis viliotinio, jai tikrai norėsis prasmegti kiaurai žemę. Pasakyti, kad draugių pramogos nepatinka, ji nenorės, bet vakaras bus sugadintas. Mes nesakome, kad viena yra bloga, o kita – gera, mes tiesiog kalbame apie tai, kokios skirtingos esame ir ką smagaus galime nuveikti, kad mergvakario emocijos išliktų prisiminimuose. Per vestuves nėra laiko atviriems pokalbiams, jose išvis nėra laiko kalbėtis. Taigi paslaptys paliekamos mergvakariams."

„Pintuvės" – taip geriausios draugės pavadino savo mergvakarių organizavimo kompaniją. „Tai – senovinis mergvakario pavadinimas, – išduoda Agnetė. – Jis labai atspindi mūsų filosofiją: anksčiau į mergvakarius susirinkdavo ne tik draugės, bet ir mamos, giminaitės. Jaunajai jos šukuodavo plaukus, pindavo kasas ir vainikus. Tame vakare būdavo daug meilės, draugystės ir šiek tiek liūdesio – juk merginai tekdavo palikti tėvų namus ir iškeliauti į svetimus – pas vyrą."

„Tarpukario moterys", „Bėgančios su vilkais", „Seksas ir miestas" – tai tik keletas temų, kurias mergvakariams siūlo Augustė su Agnete. Jų galvose – daugybė nepaprastų istorijų, kurias galima paversti smagia švente. „Esame atviros jaunųjų norams ir svajonėms, – sako Augustė. – Kuo daugiau fantazijos, tuo gražesnių prisiminimų, nuotraukų ir vaizdų lieka."

Kai kas gali sakyti, kad šiandien papročiai keičiasi, žingsnis iš mergystės į moterystę nebėra toks svarbus, tačiau draugėms atrodo, kad mergvakaris gali tapti ypatinga diena, per kurią būsimoji nuotaka tiesiog atsipučia nuo rūpesčių prieš vestuves, atsiduoda draugių globai, paatvirauja apie savo abejones.

„Galime patvirtinti, kad santuoka yra slenkstis, – šypsosi ketvirtus metus santuokoje gyvenanti Agnetė. – Peržengti jį jaučiant draugių petį labai svarbu."