Kaip išsirinkti gerą vaizdo operatorių

Galerija
(5)

Būsimi jaunavedžiai svajoja ne tik apie priesaiką bažnyčioje, idealius vestuvinius žiedus ar smagų pobūvį su draugais, bet ir apie tai, kas išliks po vestuvių – apie tai, ką įamžinti gali tik geras, profesionalus ir patyręs videooperatorius. Vienas tokių – pašnekovas Darius Januškevičius (www.iamzink.lt).

Dariau, koks, Jūsų akimis, turėtų būti geras vestuvių filmas? Ar yra tam tikri kriterijai?

Vestuvių filmas turi būti įdomus – ne per trumpas, bet ir neištęstas. Svarbu, kad nepabostų žiūrėti ir jauniesiems, ir kitiems. Labai svarbi, žinoma, naudojama videotechnika, nes būtent ji „nupiešia“ vaizdą, kuris tampa vestuvių filmu.
Ne mažiau svarbus ir kokybiškas garsas, tam naudojami papildomi mikrofonai. Gali pasitaikyti tokių situacijų, pvz., jauniesiems tariant priesaikos žodžius, fone pasigirsta pašalinių garsų (tarkime, kažkas bažnyčioje nusikosėjo) arba svečiams sveikinant jaunuosius aplinkui verda toks šurmulys, kad nenaudojant papildomo mikrofono, sveikinimų žodžių nepavyktų įrašyti.
Taip pat svarbus ir papildomas apšvietimas, nors tai jau aktualiau pokylio metu, filmuojant patalpose, kur dažnai būna nepakankamai šviesos.

Kokias savybes turi turėti geras vestuvių operatorius?

Yra operatorių, filmuojančių paprastai, taip pat tokių, kurie tai daro įdomiai (šypsosi). Mano nuomone, geras operatorius turi turėti savitą matymą, savo filmavimo stilių, kuriuo įamžintas vaizdas tampa įdomus ir nesinori jo prasukinėti. Taip pat geras operatorius, kaip ir fotografas, turėtų mokėti bendrauti su jaunaisiais, suprasti jų poreikius, patarti, jei reikia – padrąsinti ir padėti įamžinti jų brangiausias akimirkas.

Dariau, papasakokite daugiau apie save – kokia yra jūsų darbo patirtis? Kiek metų dirbate, kiek filmų esate sukūręs?

Dirbu jau dešimtus metus, o sukurtų filmų seniai nebesuskaičiuoju (juokiasi). Tačiau dabartinis tikslas yra ne kuo daugiau nufilmuoti, o nesiliauti tobulėti ir filmuoti kuo išskirtiniau, patraukliau žiūrovams.

Kaip nutiko, kad pats tapote operatoriumi? Sąmoningai pasirinkote šią profesiją?

Tikriausiai tai paveldima (šypsosi). Mano tėtis daug metų užsiima vestuvių filmavimu ir fotografija, taigi nuo pat mažų dienų esu gerai susipažinęs su kamera. Kai buvau 16–17 metų, tėtis pradėjo mane vežiotis į vestuves, keletą metų buvau jo pagalbininkas, paskui net nepajutau, kaip pradėjau pats savarankiškai filmuoti.

Kuo, Jūsų manymu, skiriasi vestuvių ir „love story“ filmavimas nuo kitų renginių?

Pagrindiniu skirtumu įvardyčiau tai, kad filmuodami „love story“ dažniausiai turime daug laiko, galima neskubėti ir, jei reikia, scenas kartoti po 2 ar 3 kartus, o vestuvėse viskas vyksta realiu laiku, todėl turi suspėti „pagauti“ kiekvieną momentą ir įamžinti jį nepriekaištingai, nes antrą kartą to jau nepakartosi.
Lygindamas vestuvių ar „love story“ filmavimą su kitais renginiais, kaip pagrindinį skirtumą įvardyčiau tai, kad vestuvių filmavime pagrindiniai veikėjai yra būtent jaunieji, visas veiksmas sukasi apie juos ir dažniausiai kartu praleidžiame po 12–16 valandų – nuo poros pasiruošimo ankstų rytą iki pat vidurnakčio ar dar ilgiau. Na, o renginiuose turi jau proporcingai išdalyti filmavimo laiką, įamžinti kuo daugiau veidų, kalbų, tostų.

Kas įeina į jūsų siūlomą vestuvių filmavimo paslaugą?

Vestuvių filmas, kurio trukmė 1–1,5 val., vestuvių klipukas, trunkantis 3–5 min., taip pat „love story“, videopakvietimas į vestuves, priešvestuvinis videointerviu, kurio metu jaunieji atskirai pasakoja savo susipažinimo istoriją ar įdomybes iš savo santykių, gyvenimo. Dažniausiai „love story“ ir interviu būna parodomi per pokylį – tai sukelia daug smagumo svečiams ir patiems jauniesiems.

Vestuvėse ir pramoginiuose renginiuose būna visokių juokingų situacijų, kai suima juokas – ką darote, kad nedrebėtų rankos?

Keletą kartų iš juoko rankos yra drebėjusios (juokiasi). Bet per 10 metų filmuodamas visokių juokingų situacijų su kaupu prisižiūrėjau, todėl dabar jau atsparus esu (šypsosi).

Kaip padedate atsipalaiduoti jauniesiems ir svečiams, kurie yra susikaustę prieš kameras?

Čia jau nieko nepadarysi. Tačiau priešvestuvinis pasifilmavimas, „love story“ arba interviu dažnai padeda porai apsiprasti. Taip pat dažnai pastebiu, kad vestuvių dieną žmonės labiau jaudinasi ne dėl to, kad į juos nukreipta kamera, o dėl bendro didelio dėmesio. Bet čia nuo jaudulio padeda ir taurė šampano (šypsosi).