Karantino vestuvės: „Niekada negali žinoti, kas bus rytoj“. Inga ❤ Donatas

Galerija
(1)

JI – geležinkelio transporto logistė. JIS – elektros inžinierius. JIE ABU dievina keliones „perkamės bilietus ir patys organizuojamės visą kelionę ekspromtu". SUSIPAŽINO vienoje Vilniaus kavinėje: supažindino bendra draugė. GYVENA Vilniuje. SUSITUOKĖ 2020 m. gegužės 7 d., per karantiną, Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

NUOTRAUKOS – MONTE MELLI, montemelli.com

Inga, papasakokite, apie kokią šventę svajojote? Kokį vestuvių stilių / įvaizdį pasirinkote? Didelių vestuvių nenorėjome, tiesą pasakius, planavome jas dėl kitų ir netgi nusprendėme kitą dieną iš ankstaus ryto vykti į kelionę. Tikėjomės padaryti šventę kuo trumpesnę, nes šventinis šurmulys vargina, o Ta diena visgi priklauso jauniesiems, tad norėjosi ja kiek įmanoma pasimėgauti patiems. Iš tikrųjų karantino įvedimas netgi pagerino situaciją, nors labai gaila kelionių, kurias praradome, planavome ir asmeninę fotosesiją pasidaryti užsienyje, būčiau susipakavusi vestuvinę suknelę kartu. Na, o kalbant apskritai, nederinome konkretaus stiliaus ar įvaizdžio, tiesiog pasirinkome pagrindines šventės spalvas, mūsų manymu, puikiai tinkančias pavasariui: žalia, persikinė, švelniai rožinė, šiek tiek rudos, nes ruda puikiai būtų derėjusi prie pasirinkto restorano, tai kaip ir klasika su šiek tiek rustic.

Kiek laiko planavote vestuves, kaip ruošėtės? Kas pareikalavo daugiausia pastangų, paieškų ar pan.? Kadangi piršlybos įvyko gruodį, vestuves planuoti pradėjome iškart po Naujųjų metų, išskyrus santuokos prašymą bažnyčiai, kurį parašėme dar prieš Naujuosius. Tiesą sakant, vestuves norėjome kelti jau kovą, bet pagal bažnyčios įstatymus santuokos prašymą reikia pateikti ne mažiau kaip 5 mėnesiai iki ceremonijos, jei nėra svarbios priežasties. O tokios kaip ir nebuvo. Tad nusprendėme tuoktis gegužę.

Esu iš tų žmonių, kuri mėgsta viską susiplanuoti iš anksto. Pirmiausia susiradome patinkantį restoraną (kas tikriausiai ir atėmė daugiausia laiko ir pastangų) ir išklausėme jaunųjų kursus bažnyčioje, taip pat susirinkome visus reikiamus dokumentus. Kovo pradžioje jau buvome suderinę dekoracijas, pasirinkę vedėją ir laukėme sutarčių pasirašyti ir sumokėti avansus. Tačiau kaip tik tuo metu prasidėjo šurmulys dėl karantino įvedimo, avansų mokėjimą teko pristabdyti, o įvedus karantiną nusprendėme nerizikuoti ir vis dėlto daugumos tiekėjų paslaugų atsisakėme. Vienintelis avansas, kuris buvo sumokėtas, – tai restoranui.

Susituokėte gegužės pradžioje, kai mūsų šalyje tęsėsi karantinas. Kaip vestuvių planus pakoregavo ši situacija? Nekilo minties perkelti santuokos datos? Vestuvių planus pakoregavo smarkiai. Pirmiausia teko keisti liudininkus, nes vieno iš jų esant karantinui neišleido iš kariuomenės. Taip pat pradžioje bažnyčia paskelbė, jog ceremonijoje galės dalyvauti tik mes ir liudininkai su kaukėmis ir pirštinėmis, tačiau likus savaitei iki ceremonijos karantinas buvo sušvelnintas ir leido dalyvauti visiems svečiams. Svečiai buvo sustatyti po vieną į eilę, šachmatų principu, visi privalėjo dėvėti kaukes, išskyrus jaunuosius ir liudininkę (liudininkas pabijojo ir buvo su kauke).

Keitėme kvietimus su pranešimu net keletą kartų. Po pirmo kvietimo į vestuves visiems išsiuntėme pranešimus, kad šventės nenukeliame ir labai gaila, kad dėl karantino svečiai negalės dalyvauti nei ceremonijoje, nei vakarinėje dalyje. Vėliau sekė trečias pranešimas, jog svečiai vis dėlto kviečiami atvykti į ceremoniją bažnyčioje, jei tik patys galės. Labai smagu tai, jog kai likus savaitei iki ceremonijos pranešėme apie galimybę dalyvauti, atvyko labai daug svečių, buvome tuo labai maloniai nustebinti...

Teko visiškai atsisakyti vakarinės šventės dalies, vestuvių vedėjo, muzikanto, dekoravimo paslaugų.
Iš tikrųjų buvo šmėstelėjusi mintis nukelti vestuves... Bet labai trumpai! Pamanėme, jog ir taip ilgai laukėme savo vestuvių, juk norėjome susituokti kovą, tad pasakėme sau: kaip bus – taip, bet susituoksime gegužę, kaip ir planavome.

Kaip praėjo Didžioji diena, trumpai pasakokite jos eigą, įsimintiniausias akimirkas. Rytas prasidėjo nuo makiažo ir šukuosenos, atvykusi į namus grožio specialistė dvi su puse valandos mane puošė. Jaunikis tuo metu išvažiavo pas savo tėvus. Kai buvau susiruošusi, atvyko mano brolis, kartu važiavome į tėvų namus. Taigi jaunikis, išlydėtas iš savo namų, atvyko iki mano, kur mane išlydėjo mano tėvai.
Iki pat ceremonijos labai jaudinausi, o jai prasidėjus jaudulys praėjo, jaunikiui atvirkščiai: prieš ceremoniją jokio jaudulio, o jai prasidėjus jis net pašnibždėjo, kad jam burna išdžiūvo, sakant priesaiką mačiau, kaip virpėjo ne tik jis visas, bet ir lūpos.

Įžengus į bažnyčią nieko aplink nemačiau – vien tiesų kelią iki altoriaus. Tik po ceremonijos išėjusi į lauką, o vėliau iš video, pamačiau visus svečius, kiek jų daug! Buvo sunku net atpažinti, kas slepiasi po kaukėmis. Fotosesijai buvome išsirinkę keletą vietų Vilniuje, tokių kaip VU botanikos sodas ir Jonų bažnyčios varpinė, deja, niekas nedirbo... Teko rinktis kitas vietas, dėl to mums labai padėjo fotografas ir tikrai net labiau džiaugiuosi, kad fotografavomės būtent ten: Paulava, Vilniaus senamiestis. Tobula, žmonių nėra, galėjome lakstyti sau kaip norim po senamiestį – žmonių tiesiog nė dvasios.

Su restoranu radome puikų sprendimą: susitarėme, kad už sumokėtą avansą jie mums surengs šventinę vakarienę tėvų namuose. Buvo ir skanu, ir gražu, ir daug. Restoranas maistą pristatė kartu su visais indais ir papuošimais, buvo labai malonu iš jų pusės, nes, kiek girdėjau, daugelis, kas atšaukė vestuves karantino metu, avansų neatgavo, o mums, sakyčiau, viskas susidėliojo tobulai, taip, kaip ir svajojome, artimiausių žmonių rate, jaukiai, visai nenuvargome, nes niekuo nereikėjo rūpintis.
Tiesa, vietoj gėlių svečių prašėme dovanoti loterijos bilietėlių, gavome tikrai nemažai, bet iš šūsnies bilietų laimėjom tik 5 eurus, laimingi buvo tik 4 iš maždaug 70-ies (juokiasi).

Ką norėtumėte palinkėti kitoms poroms, kurioms dėl vienokių ar kitokių priežasčių tenka keisti vestuvių planus? Norėtųsi jas padrąsinti... Dauguma nuotakų svajoja apie baltą suknelę ir šventę, taip kaip rodo filmai, bet šventė turi būti Jūsų ir Jums, jūs turite ja mėgautis ir daryti taip, kaip mėgstate patys, o ne kiti, tai yra JŪSŲ ŠVENTĖ. Ir jei neabejojate savo amžina priesaika vienas kitam, kam nukelti santuoką? Reikia daryti čia ir dabar, nes niekada negali žinoti, kas bus rytoj.

„MONTE MELLI" fotografas Mantas Puhtėjavas: „Tai buvo išskirtinė šventė. Visų pirma dėl to, kad niekada nesame fotografavę vestuvių būtent gegužės 7 d., nes tai mano gimtadienis (8 d. – minime savo vestuvių metines, 9 d. – mano brolio gimtadienis, o 10 d. planavome savo mažosios krikštynas), – todėl kartu su žmona esame nusprendę, jog šios datos priklauso tik mūsų šeimai. Tačiau „ištiko" karantinas... Gyvenimas staiga pavirto į chaosą, sužadėtiniai puolė perkelti vestuves iš pavasario į vėlesnį laiką ir mes kuriam laikui likome be darbo.

Labai apsidžiaugėme, kai karantinui įsibėgėjus sulaukėme Ingos ir Donato užsakymo įamžinti jų santuokos dieną, pamiršome visas asmenines šventes ir išsiilgę veržėmės fotografuoti.
Suplanuoti fotosesiją nebuvo paprasta, vien dėl plano B – o kas, jeigu lytų? Karantino metu niekas nenorėjo priimti fotografuotis patalpoje, todėl tikėjomės tik vieno – gero oro. Tą dieną nors ir nelijo, bet buvo gana šalta, apsiniaukę. Galiausiai nusprendėme fotografuotis skirtingose lokacijose: Vilniaus centre ir Paulavos respublikoje (Merkinės dvare).

Su jaunaisiais susitikome prie bažnyčios, kur mūsų laukė būrys svečių. Visi tvarkingai pasipuošę kaukėmis. Tačiau, jei atvirai, keistai jaučiausi, nežinojau, kaip sveikintis, negalėjau apkabinti jaunųjų, paspausti rankos... turėjome laikytis atstumo. Tačiau nepaisant visko tvyrojo puiki nuotaika. Žaviuosi šia pora, jų drąsa, požiūriu bei noru susituokti, sukurti šeimą, oficialiai tapti žmona ir vyru. To ir linkiu visoms poroms: būkite žavūs ir drąsūs, priimkite iššūkius ir kartu juos nugalėkite."

Inga ❤ Donatas
KARANTINO VESTUVIŲ REZIUMĖ

Vestuves planavo – patys jaunieji Vestuvių stilius – klasika su šiek tiek rustic Fotografas – Monte Melli Kviestinių svečių – į bažnyčią atvyko pasveikinti apie 50 svečių, o vakarienėje dalyvavo tik 10 – šeimos nariai Kvietimai – rankų darbo, darėsi patys jaunieji Nuotakos suknelė – siuvo pažįstama Makiažas ir šukuosena – Karina Andros Puokštė – Aurelija Miliauskienė Jaunikio smokingas – turėtas iš seniau Sutuoktuvių žiedai – klasikiniai, baltojo aukso, pirkti Kazachstane Ceremonijos vieta – Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Vakarienė namuose – suruošė „Park Villa" restoranas Tortas – „Linos kepyklėlė" Medaus mėnuo – „iškart po vestuvių turėjome vykti į Kiprą, po to į Armėniją, bet viską teko atšaukti. Būtinai kur nors vyksime, kai tik bus galima, nes labai mėgstame keliauti!"