Galerija
(1)

Teigiama, kad nėra didelio skirtumo tarp kuriamų socialinių ryšių tam skirtuose tinklalapiuose ir realybėje, tačiau mažiau prityrusiai akiai tinklalapiuose stebėti kasdienę žmonių sąveiką kur kas paprasčiau. Ką ir kodėl mes veikiame socialiniuose tinklalapiuose? Ir kodėl „Facebook“ nerekomenduojamas poroms?

Jeigu „Facebook“ būtų… tikras gyvenimas   

Interneto svetainėje „Youtube“ yra daugybės peržiūrų sulaukęs trumpo metražo filmukas „Can I be Your Friend?“, kuriame vaizduojama, kas būtų, jeigu „Facebook“ ir „Twitter“ būtų… tikras gyvenimas. Iš tiesų keista, kai žmogus kabinėjasi prie praeivių prašydamas draugauti, rodo jiems asmeninių nuotraukų albumus, nori parašyti komentarą ant restorano sienos, stovi su plakatu „Single“ („Vienišas“) ir prie gatvėje stovinčio raudono dviračio priklijuoja lapelį „Like“ („Mėgstu“). Maža to, šis filmas tikrai galėtų turėti tęsinį – pagrindinis veikėjas aprašinėtų savo namo lauko (!) sienas „aštriomis“ frazėmis apie darbdavį, išsirengtų iki trumpikių tiesiog gatvėje ir susidraugautų su klasės draugės katinu, nes taip nutinka „Facebook“. Manote, jog šis pavyzdys gerokai „persūdytas“? Tuomet privalote iki galo perskaityti šį straipsnį! 

Proga pasižiūrėti į save iš šalies                                           

Psichologai teigia, kad kiekvienas mūsų turi mums patiems dar nežinomą asmenybės dalį, o patirti pilnatvę galima tik... su ja susipažinus. Save pažinti nėra lengva ne tik dėl mūsų pačių ypatybių, bet ir dėl aplinkinių vengimo ar nemokėjimo suteikti vienas kitam grįžtamojo ryšio. Ar dažnai turite progų pasišnekėti su bičiuliais apie tai, kaip atrodote iš šalies? Tad „Facebook“ gali būti puikiu socialiniu veidrodžiu: kritiškai peržiūrėkite savo pastarojo mėnesio ar pastarųjų metų profilį, lyg žvelgtumėte į visiškai nepažįstamo žmogaus dienoraštį. Ką apie jį pasakytumėte? Galbūt tai žmogus, kuris kalba tik apie orą ir kitus neasmeninius dalykus, nes bijo artumo? O gal vartotojas, tenkinantis savo vojeristiškus poreikius ir nuolat peržiūrinėjantis svetimus nuotraukų albumus, nes jam maga žinoti, kas, su kuo ir ką veikė? Galbūt tai nuolat besiskundžiantis bambeklis, suvargęs darboholikas ar nepalaužiamas optimistas? Viskas, ką apie save sužinosite, padės įveikti savo silpnybes ir puoselėti stipriąsias savybes.

Dėmesio ištroškę „feisbukiečiai“

Mokslininkai nustatė, kad naudodamiesi socialiniais tinklalapiais mes siekiame būti socialiais – išlaikyti teigiamą socialinį identitetą ir patenkinti socialinių pažiūrų priėmimo poreikį. Tačiau ne visas mūsų elgesys „Facebook“ iš tiesų padeda tai padaryti – turbūt ir aš, ir jūs turime bent po vieną draugą, kurį galėtume pavadinti... hipersocialiu. Veikiausiai, be jūsų, jis turi dar tūkstantį draugų, kuriuos informuoja apie savo (tiesą sakant, mažai reikšmingas) gyvenimo naujienas po šešis kartus per dieną ir nestokoja puikaus humoro jausmo, padedančio išlaikyti taip trokštamą populiarumą. Taigi, „Facebook“ – palanki terpė narcizams, mėgstantiems telkti dėmesį tik į save. Tačiau tikrai draugystei reikia abipusiškumo…

Grėsmė teigiamam socialiniam identitetui iškyla ir po eksibiscionistiško elgesio apraiškų, kurių rasti socialiniuose tinklalapiuose – visai nesunku. Galbūt „Facebook“ pamatyti keletą visiškai nuogų pažįstamų tikrai teko tik man (!), tačiau kartu gyvenančių porų, susirašinėjančių ant vieno iš jų „sienos“ apie, pavyzdžiui, vakare laukiančią romantišką staigmeną, tarp draugų turime visi. Viena vertus, galbūt šia netiesiogine prasme apsinuoginusią porą iš tiesų jaudina viešumas, kita vertus, šias žinutes dažnai perskaito ir buvę jų partneriai… Taigi, stebint pompastiškas meilės scenas visuomet kyla klausimas: ką tuo norima pasakyti, o gal... paslėpti? Tad jeigu tokios žinutės – jūsų antrosios pusės braižas, metas susimąstyti.

Kodėl „Facebook“ nerekomenduojamas poroms?                       

Nustatyta, kad „Facebook“ praleistas laikas susijęs su dideliu pavydo jausmu. Pavyzdžiui, jūsų sužadėtinis „Facebook“ susidraugavo su labai dailia brunete... Kokios mintys apninka? Be to, mylimojo nuotraukos dažnai primena, kad mums svarbus žmogus turėjo ir kitų antrųjų pusių, o „Facebook“ suteikia galimybių pažintis atnaujinti. Todėl poroms rekomenduojama susitarti dėl elgesio su buvusiais partneriais taisyklių. Pavyzdžiui, nepriimti jų į draugus.                                                                                                                                     

Verta paminėti, kad pavydo jausmą skatina ir mūsų nesugebėjimas atskirti realaus partnerio įvaizdžio nuo virtualaus: jeigu jūsų sužadėtinis intensyviai komentuoja seksualinio turinio kolegų nuorodas, tai dar nereiškia, kad jūs tapote nepatraukli. Galbūt jis nori atsigriebti, nes kolegos jį nuolat traukia per dantį, kad anądien išskubėjo namo, užuot drauge su jais nuėjęs į striptizo barą? Todėl vienintelė išeitis – nesistengti atskirti socialinių tinklalapių nuo realaus pasaulio, o integruoti juos vieną į kitą. Ir jeigu jums rūpi sužadėtinio braižas internete, pasišnekėkite apie tai realybėje.

Kita vertus, jei poros santykiuose apskritai apstu pavydo, vieno iš partnerių laisvalaikis internete tampa tik dar vienu pretekstu šiam jausmui skatinti. O gal laikas, „pavogtas“ iš realių santykių ir padovanotas „Facebook“, sukelia net labai teisėtą partnerio pavydą?

----------------

Psichologiniai socialinių tinklalapių ypatumai:

• Jie verčia ūgtelėti vienatvės ir menkavertiškumo jausmus, kai nesėkmingu gyvenimo periodu ant mūsų draugų „sienos“ mirga pranešimų apie jų laimėjimus ir pasiekimus. Todėl jei išgyvenate ne pačias geriausias savo gyvenimo dienas, patartina jas leisti gamtoje arba su artimaisiais, bet ne „Facebook“!
• Paradoksalu, tačiau technologijos, skirtos žmonėms bendrauti, iš tiesų atitolina juos vieną nuo kito – virtualiame pasaulyje trūksta intymumo, kurį leidžia patirti tik fizinis kontaktas (prisilietimas, žvilgsnis, juokas, kvapas). Tad nemažai žmonių, pasinaudoję socialiniais tinklalapiais, jaučia tuštumą ir vienatvę.

Straipsnio autorė – psichologė Liepa T. Raškevičienė

123 RF nuotr.