Galerija
(1)

Vis dažniau poros renkasi vestuvių tik dviese ir svetur scenarijų. Toks pasirinkimas atrodo savaime suprantamas, jei pora keliauja į atokų pasaulio kampelį, kuriame prasidėjo jų meilės istorija. Bet būna ir kur kas liūdnesnių tokio sprendimo priežasčių. Tad šiame straipsnyje – apie šio pasirinkimo psichologines priežastis.

Kai sužadėtiniai – kontrolierių aukos

Dažnai sužadėtiniai pavargsta nuo šeimos narių įtikinėjimo ką nors daryti, arba priešingai – kaip tik nedaryti: į jų vestuves būtina pakviesti gerą dešimtmetį nematytą pusbrolį; vestuvių puotoje būtinai turi būti du karštieji patiekalai; apie nuometo atsisakymą negali būti nė kalbos; tuoktis bažnyčioje yra privaloma ir pan. Ir visai nesvarbu, jei pora nori kuklių vestuvių paežerėje – dažnai kontroliuoti linkę artimieji teigia geriau žinantys, ko reikia jauniesiems; tvirtina esą jų mąstysena klaidinga; ir nepriima neigiamų poros atsakymų. Ne visuomet kontrolieriai pasiekia savo tikslus piktumu – juk gerumu taip pat galima manipuliuoti aplinkiniais: pavyzdžiui, pažada vestuvėms padovanoti solidžią pinigų sumą. Žinoma, jei į vestuves bus kviečiami asmenys pagal jų sudarytą svečių sąrašą.

Tad poros, norėdamos išvengti aplinkinių kontrolės, bet neįsivaizduodamos, kaip tai padaryti, dažnai renkasi kraštutinę – pabėgimo tik dviese ir svetur – išeitį. Kur kas dažniau šią išeitį renkasi antrą kartą besituokiantys asmenys sakydami: „Ačiū, kartą jau padarėme taip, kaip norėjo kiti. Šįkart darysime taip, kaip norime patys!“ Lyg ir viskas būtų gerai – suaugę žmonės nori (ir turėtų) patys priiminėti sprendimus. Tačiau gana nebrandu yra tai, kad sprendimus įgyvendinti pavyksta tik vengiant akistatos su kontrolieriais. Vadinasi, apie visišką išsilaisvinimą iš kontrolieriaus pinklių kalbėti dar anksti.

Kai kontroliere tampa pati jaunoji

Kartais išeitį pabėgti svetur renkasi ir kitokios poros: pavyzdžiui, jaunoji mano, kad jos sužadėtinio artimieji (dažniausiai – mama ir draugai) daro jam blogą įtaką, todėl vertėtų jį izoliuoti nuo aplinkinių. O juk nuo kitų atskirtą asmenį kontroliuoti kur kas lengviau! Realių atvejų su absurdiškais bandymo sukontroliuoti kitus epizodais toli ieškoti nereikia: štai stikliuką labai mėgstančiam jaunosios tėvui buvo paskirtas prižiūrėtojas – likus savaitei iki vestuvių ir pačios puotos metu jis buvo atsakingas už tai, kad tėvukas neprarastų saiko jausmo ir nepridarytų gėdos nuotakai. Įsiminė ir kitas atvejis, kai jaunoji pateikė aibę aprangos reikalavimų savo svečiams: pamergėms davė spalvų paletes ir medžiagų pavyzdžius, iš kurių turėtų būti siuvamos jų suknelės, o kitų svečių nuolat klausinėjo, kuo jie rengsis ir kur pirks savo apdarus. Taigi, abi jaunosios stengėsi riboti kitų pasirinkimo laisvę...

Deja, psichologai teigia, kad absoliuti kontrolė tėra iliuzija. Kaip galime tikėtis sukontroliuoti kitus, negalėdami visiškai kontroliuoti savo minčių, jausmų ir elgesio? Jei mintys, jausmai ir elgesys būtų mums pavaldūs, galėtume staiga liautis galvoję apie ką nors, kas mums labai rūpi, ir stoti mirksėję ateinančioms penkioms valandoms. Taigi, kontrolė – pati tikriausia ir labai varginanti iliuzija. Kartais siekis kontroliuoti kitus taip išvargina, jog net ištvermingiausi kontrolieriai užsinori viską mesti ir pabėgti. O pabėgti kur kas lengviau nei priimti žmones tokius, kokie jie yra.

Kai pora nenori varginti kitų

Žinoma, yra ir kur kas subtilesnių situacijų: pavyzdžiui, jaunasis niekaip negalėjo apsispręsti, ar į savo vestuves kviesti emociškai nestabilų ir neprognozuojamo elgesio šeimos narį – nenorėjo įžeisti nepakviesdamas, bet rizikuoti tokią svarbią dieną irgi negalėjo, tad pasirinko vestuvių tik dviese ir svetur variantą. Pamenu ir kitą svetur susituokusią porą, kuri tiesiog nenorėjo apsunkinti artimųjų taip, kaip patys buvo apsunkinti draugų, rengiančių savo vestuves tradiciškai: jie nenorėjo įpareigoti ekonomikos sunkmečiu leisti pinigų apdarams, dovanoms ir gėlėms; prašyti jų vestuvėms paaukoti ilgąjį vasaros savaitgalį, atsisakant ilgai planuotų atostogų ir pan.

Taigi, nors moksliškai įrodyta, kad žmonės, tikintys, jog gali kontroliuoti savo gyvenimą, yra psichologiškai sveikesni ir sėkmingesni nei žmonės, viską atiduodantys likimui į rankas, medalis visuomet turi dvi puses. Tikrai laisvas žmogus nesistengia kontroliuoti kitų ir turi imunitetą kitų kontrolei.

P A T A R I M A I:

Kaip ištrūkti iš kontrolieriaus pinklių?

Ašaros, pyktis ir kaltinamoji kalba, patekus į kontrolieriaus pinkles, tikrai nepadės – tik išprovokuos kontrolierių naujiems išpuoliams. Giliai įkvėpkite ir paverskite savo neigiamas emocijas... užuojauta. Juk šalia jūsų – kenčiantis ir įvairių baimių kamuojamas žmogus. Atminkite, kad kontrolė susijusi su nepasitikėjimu kitais, kurį sužadinti gali ir dabartiniai santykiai, ir sukaupta patirtis. Žmonės dažnai klysta rašydami lygybės ženklą tarp bendravimo, buvimo kartu ir pasitikėjimo: „Jeigu ji sutiko būti mano žmona, vadinasi, pasitiki.“ Pasitikėjimas nėra automatinė reakcija, jį reikia ir galima pelnyti.

Kaip atsikratyti noro kontroliuoti kitus?

1. Nuspręskite, kodėl jums taip svarbu įveikti savo vidinį kontrolierių. Pavyzdžiui: „Kontroliavimas vargina“, „Jaučiu, kad kontroliuodamas žeminu save ir aplinkinius“ ir pan. Pagalvokite, kaip pagerėtų jūsų gyvenimas, jei staiga stotumėte kontroliavusi kitus. Pavyzdžiui: „Gyvenčiau savo, o ne kitų gyvenimą“ ir pan.

2. Kai neatsispiriate pagundai kontroliuoti kitą, užsirašykite, koks elgesys pažadina jūsų vidinį kontrolierių, ką tuomet mąstote ir jaučiate, kokį poveikį ši kontrolė daro aplinkiniams? Pavyzdžiui, „Apšaukiau sužadėtinį, kad net paprašytas jis nesugeba išplauti indų, išvadinau tinginiu. Pykau ir neįstengiau blaiviai mąstyti. Jis trenkė durimis ir išėjo.“ Pamąstykite, kodėl toks elgesys jums yra naudingas? Pavyzdžiui, „Rėkdama, jog, net būdama labai pavargusi, vis tiek sugebu sutvarkyti namus, tarsi pasakau, kad esu už jį geresnė“ ir pan. Kokios nuostatos palaiko jūsų kontrolierišką elgesį? Pavyzdžiui, „Esu įsitikinusi, kad kitus žmones reikia nuolat auklėti“.

3. Apmąstykite galimas tokių įsitikinimų alternatyvas, pavyzdžiui, „Aplinkiniai žmonės yra savarankiški ir protingi, jiems nereikia mano priežiūros“. Kaip šis alternatyvus požiūris atspindės jūsų elgesį? Galbūt labiau kitais pasitikėsite? Nepraraskite budrumo: tik pradėję kontroliuoti, griežtai sakykite sau „Stop“.

Straipsnio autorė – Liepa T. Raškevičienė.