Vedybų sutartis

Galerija
(1)

Ar verta sudaryti vedybų sutartį, jei šiuo metu neturite didelio asmeninio turto (pavyzdžiui, turite tik nuosavus automobilius, o butą nuomojatės)?

Pataria advokatų kontoros MISIŪNAS IR PARTNERIAI (www.misiunas.lt) teisininkas Simonas Makrickas.

Dauguma porų iki santuokos sudarymo neturi bendro turto. Savaime suprantama, porai nusprendus sukurti šeimą, susituokus, vedant bendrą šeimos ūkį, laikui bėgant yra įgyjamas ir kilnojamas ar nekilnojamas turtas.

Įregistravus santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje, sutuoktinių kartu ar kiekvieno atskirai įgyjamas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.88 str.). Kiekvieno iš sutuoktinių atskirai iki santuokos sudarymo įgytas turtas (pvz., automobilis, butas ir kt.) lieka asmenine nuosavybe ir po santuokos sudarymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 1 p.), todėl ginčų dėl nuosavybės teisių į tokį turtą ateityje nekyla.

Po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, asmeninio naudojimo daiktai yra asmeninis sutuoktinio turtas. Toks turtas santuokos nutraukimo atveju nėra dalintinas. Šios ir kitos išimtys dėl asmeninio sutuoktinio turto yra nustatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.89 straipsnyje.

Santuokos nutraukimo atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalintina sutuoktiniams lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d.). Tačiau santuokoje įgytą turtą nėra lengva padalinti, ypač nekilnojamąjį. Sutuoktiniams gražiuoju nesutarus dėl turto padalinimo tvarkos, turtas yra padalinamas teismo sprendimu. Teismo sprendimu yra padalijamas toks turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.116 str. 1 d., 3.127 str. 1 d.).

Teisminis procesas kartais užtrunka itin ilgą laiko tarpą ir kainuoja ne mažai lėšų (žyminis mokestis teismui nuo reikalaujamos turto vertės, išlaidos už advokato teisines paslaugas, išlaidos dėl turto vertinimo ekspertizių ir kt.). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, turto dalinimo procedūra tampa itin paprasta, nekomplikuota ir trumpa, kadangi nekyla ginčų dėl turto dalinimo tvarkos.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę patys nustatyti savo turto teisinį režimą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.101 str., 3.102 str. 1 d., 3.83 str. 1 d.).

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą. Sutuoktiniai gali susitarti, jog turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, arba, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe, arba, jog turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat vedybų sutartimi sutuoktiniai gali susitarti, kad viena iš numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.104 str.). Taigi įstatymas išties suteikia didelę laisvę sutuoktiniams nusistatyti norimą ir abiem labiausiai priimtiną turto rėžimą po santuokos sudarymo.

Sudaryti vedybų sutartį yra tikslinga, nes sutuoktiniams nusprendus nutraukti santuoką, turto dalinimo procedūra tampa žymiai paprastesnė, abiem sutuoktiniams kainuoja mažiau laiko ir mažiau lėšų, o svarbiausia apsaugo sutuoktinius nuo konfliktinių situacijų.