Tą dieną atrodo, kad visos akimirkos tarsi krištolinės. Renki jas į saują it trapius karoliukus, bandai išlaikyti, tačiau argi žmogaus galioje įsiminti tiek meilės ir grožio? Kiekvieną mylimojo akių mirksnį? Džiaugsmo ašaros virpesį? Kiekvieną palinkėjimą, apkabinimą? Ta diena kupina tokio džiugesio, jog jei tęstųsi ilgiau, turbūt širdis pažirtų į šipulius. Tačiau juk taip norisi viską atsiminti, patirti dar ir dar kartą. Tikrų jausmų filmus kuriantys MEDUS HOUSE videografai Tomas ir Reda Tamkvaičiai sako radę būdą, kaip videoformatu jauniesiems ir jų ateities kartoms sugauti ir išlaikyti tikrąją vestuvių prasmę – kupiną vertybių, artimą ir autentišką.
Parengė Lina Matiukaitė | Nuotraukos – MEDUS HOUSE archyvo
Tomai, papasakokite, kaip atsidūrėte vestuvių videografijos srityje?
Šioje srityje esu jau 16 metų, o kartu su Reda – apie 9 metus. Viskas prasidėjo nuo didelio noro filmuoti. Tuomet susirinkome trys bendraminčiai, degantys filmavimo aistra, ir pabandėme įsitraukti į vestuvių rinką. Tuo metu tai buvo gana lengva, nes į sustabarėjusią sferą atėjome su dideliu polėkiu ir naujomis idėjomis bei mintimis. Jau po metų nuskynėme visas pirmas vietas tuometiniuose vestuvinių filmų konkursuose, taip iškeldami aukštą kartelę savo konkurentams. Buvome energingi, drąsūs ir susižavėję tuo, ką darome.
Po penkerių metų išsikvėpėme ir išsibarstėme kas sau. Buvo laikas, kai sakiau daugiau niekada, jokių vestuvių, bet Redos dėka viskas apsisuko. Kartu pamatėme, kad į vestuvių filmą galima žiūrėti kitu kampu. Tokiu, kuris niekada netaps nuobodus net pačiam sau. Reda turi labai gerą žurnalistinį talentą, atsineštą iš prekybos. Aš turiu stiprų estetinį vizualų jausmą. Sujungus tai atsirado idėja, kaip vestuvių filmą padaryti įdomų ir vertingesnį tiek emocine, tiek išliekamąja prasme.
Į filmą įtraukėme istoriją pasakojančius jaunųjų giminaičius, draugus, tėvus, senelius. Žmones, kurie dabar šalia, bet niekada nežinome, kiek ilgai. Norėjome įamžinti ne jų palinkėjimus, o gyvenimišką išmintį, emocijas, vertybes. Taigi vieną dieną paprašiau Redos pagalbos – tiesiog pabūti šalia ir paklausinėti žmonių, pabūti žurnaliste. Po to vienintelio karto, pamačius Redos talentą, atsirado MEDUS HOUSE Reda ir Tomas kaip komanda.
Kokie buvo pirmieji žingsniai, formavę tolesnį „Medus House“ vaizdo stilių?
Iš pradžių atsirado „Palikimo filmas“. Taip susikūrė unikalus ir išskirtinis stilius, toks, kokio niekas Lietuvoje nekuria. Taip yra dar ir todėl, kad tai be galo sunku. Pirmą tokį „kitokio stiliaus“ filmą montavau pusę metų. Tol, kol supratau, kaip išnaudoti visą iš vestuvių dienos surinktą „auksą“. Su antru jau buvo lengviau, o dabar jau baigęs filmuoti ir atsisveikinęs su jaunaisiais beveik žinau, kaip būtent atrodys jų filmas.
Kas šiame kūrybos procese jums svarbiausia?
Šiuo metu daugelis videografų yra pasilikę prie to formato, kurį sukūrėme prieš 16 metų, – tokio tarsi gražių vaizdų muzikinio klipo. Nesakau, kad tai blogai. Lietuvoje yra išties daug talentingų videografų, kurie sukuria kvapą gniaužiančių filmukų. Žinoma, pažiūrime, ką naujo sukuria pasaulinio lygio videografai, bet aklai stiliaus, naujovių nesekame, nes vestuvių filmas – tai ne mados ir ne tendencijos. Tai palikimas ateinančioms kartoms.
Labiausiai linkstame prie švarios, estetiškos kino klasikos. Kartais leidžiame sau paeksperimentuoti su „All about Bride“ filmu, skirtu nuotakai, bet niekada nenukrypstame nuo estetikos.
Labiausiai linkstame prie švarios, estetiškos kino klasikos. Kartais leidžiame sau paeksperimentuoti su „All about Bride“ filmu, skirtu nuotakai, bet niekada nenukrypstame nuo estetikos. Be to, kiekvienas užsakovas turi savo skonį ir visiems neįtiksi. Mes ir nesistengiame to daryti. Mūsų filmai yra labai jautrūs ir gilūs, kitiems žmonėms to net nereikia, todėl dažniausiai į mus kreipiasi jautrūs, subtilūs ir turintys labai stiprias pamatines vertybes (šeima, tėvai, vaikai, tėvynė) jaunieji.
Mūsų filmai yra labai jautrūs ir gilūs, kitiems žmonėms to net nereikia, todėl dažniausiai į mus kreipiasi jautrūs, subtilūs ir turintys labai stiprias pamatines vertybes jaunieji.
Kaip vyksta darbas su jaunaisiais? Kaip nusprendžiate, koks bus filmo stilius, aplinka?
Su jaunaisiais visada aptariame, kaip jie susipažino, kas juos žavi, kokios jų vertybės ir pan. Tai leidžia iš anksto numatyti pusę, į kurią kryps filmo ašis. Toliau lieka svarbi tik tos dienos emocija, jaunųjų žvilgsniai, kupini meilės, švelnūs prisilietimai, bučiniai.
Kur tai bus, kokioje vietoje, realiai neturi jokios reikšmės. Vestuvių filmas pasakoja ne apie gražias lokacijas. Jis byloja apie jaunųjų meilę ir jų pasiryžimą kurti šeimą padedant tėvams, sesėms, broliams, seneliams ir draugams. Kartu tai ir visų gerųjų vertybių savo vaikams, anūkams ir proanūkiams perdavimas. Ar yra geresnis formatas tai perteikti nei videofilmas? Manome, kad ne.
Jūsų parenkami garso takeliai išskirtiniai, neįprasti. Kaip gimsta idėjos?
Antras labai svarbus aspektas yra muzika. Ji sudaro pusę filmo emocijos. Dažnai jaunieji klausia, kaip mes ją parenkame. Mes nerenkame. Muzika pati ateina. Po vestuvių filmavimo sezono ateina montavimo sezonas. Jau iš anksto pradedame rinkti muzikos archyvą, susidaro apie 10–20 valandų muzikos.
Jau rinkdamas žinai, kad šitas garso takelis bus tai ar kitai porai, nes jis tobulai atspindi jų dienos emociją, vidines jausmų spinduliuotes. Būna, kad ir nepataikome. Tai žmogiška. Kelis kartus yra tekę iš esmės permontuoti filmukus, nes man pačiam buvo kažkas ne taip. Tuomet Reda pyksta. Jai atrodo, kad viskas gerai, bet jei man pačiam ne, vadinasi, tokio filmo aš negaliu atiduoti jaunavedžių porai.
Labai svarbus aspektas yra muzika. Ji sudaro pusę filmo emocijos. Dažnai jaunieji klausia, kaip mes ją parenkame. Mes nerenkame. Muzika pati ateina.
Paprastai, videofilmo stuburas yra pasakojimas, o toliau belieka tik viską išjausti ir muzika sustiprinti arba atpalaiduoti svarbiausius momentus. Greta komponuojasi vaizdai, jaunųjų ir svečių ištarti žodžiai.
Per jungtuves ir taip pakanka jaudulio, o čia dar ir į tave nukreipti objektyvai. Ką patartumėte porai, kuri baiminasi kamerų?
Beveik 90 proc. jaunųjų baiminasi, kad jie nefotogeniški, arba jaunikis išvis bijo kamerų ir nemėgsta fotografuotis. Ką jau kalbėti apie filmavimąsi. Galime nuraminti: dauguma žmonių po 30 min. visiškai apsiramina ir pripranta, o dar ir pamato, kad ir mes tokie patys žmonės kaip ir jie. Ir net labiau draugai nei kokie nors nepažįstami. Taip atsiranda abipusis pasitikėjimas, viskas pereina į savaiminį procesą. Turbūt svarbiausias patarimas: būkite savimi, o ne Onute, kuri atrodė taip, ir ne Jonu, kuris šoko į baseiną su kostiumu. Tiesiog savimi. Tai svarbiausia. Vestuvės – tai jūsų diena, ir šis filmas bus ne apie juos, o apie jus.
Ar iš tiesų įmanoma į 10 min. trukmės filmą sudėti visą vestuvėse sklandančią meilę?
Vestuvių filmo trukmė – išties aktualus klausimas. Galima padaryti „bombą“ ir viską sudėti į 2 minutes, o kartais gali neužtekti ir 40 minučių… Žinoma, mūsų sutartyje yra numatyta, kad bus ne mažiau nei tiek ir tiek minučių, bet visiems jauniesiems sakome, kad niekuomet negailime papildomų minučių. Padarysime viską taip, kad nebūtų nuobodu žiūrėti nei jums, nei svetimiems žmonėms. Todėl realiai filmo trukmė labai priklauso nuo pačios vestuvių dienos. Žinoma, žmonėms sunku suprasti, už ką jie moka pinigus, ir trukmė yra aiškiausias mato vienetas, bet juk ir paveikslo vertė nėra nusakoma pagal jo dydį. Prisiminkime turbūt vieną brangiausių ir garsiausių, bet išties gana mažo formato šedevrą „Mona Liza“. Toks ir yra mūsų siekis – sukurti neįkainojamą jūsų vestuvių videopaveikslą, kuris taptų tarsi jūsų šeimos palikimu.
Peržiūrėkite video galeriją: www.medushouse.com
