Planuojant vestuves vienas iš svarbiausių darbų – apsispręsti dėl renginio vedėjo. Juk kiekviena pora nori, kad jų šventės programa būtų puikiai sustyguota ir džiugintų jaunuosius bei svečius. Patikimiausia samdyti tokį profesionalą, kurio darbas jį patį kasdien užveda ir kuris turi stiprią komandą šalia. O kone svarbiausias kriterijus, užtikrinantis tinkamą vedėjo pasirinkimą, – jausmas, tarsi esate seni geri pažįstami. Būtent taip jautiesi vos sutikęs žinomą renginių vedėją Tomą Grigaitį. „Manau, esminis dalykas, kad pirmojo susitikimo metu sutaptų auros. Svarbiausioje gyvenimo šventėje turi būti tie, su kuriais jums lengva bendrauti, jaučiatės gerai ir atviri šalia jų“, – sako savo srities profesionalas, o ilgiau pabendravęs supranti, kiek daug telpa šiuose jo žodžiuose. Apie aistrą darbui, atidumą detalėms ir apie ne vienus metus kauptą patirtį kalbamės su pačiu Tomu.
Parengė – Goda Šleinytė-M.
Tomai, trumpai prisistatykite: kaip tapote renginių vedėju, kiek laiko dirbate vestuvių srityje ir kas labiausiai džiugina Jus vedant šventes? Kuo vestuvių vedimas skiriasi nuo kitų švenčių vedimo? Mano istorija pasakota jau ne kartą, dirbti renginiuose pradėjau dar mokydamasis vidurinėje mokykloje ir visada nuosekliai ėjau šiuo keliu, siekdamas užaugti iki tikrai profesionalaus renginių vedėjo. Tame kelyje buvo visko, netgi darbo vakarais valant patalpas, kad galėčiau įsigyti pirmuosius kostiumus, ar melavimo apie savo amžių, nes kas gi patikės svarbiausias šventes septyniolikmečiui. Bet daugiausia vis dėlto buvo patirčių, augimo, gerų emocijų ir galybė užmegztų ryšių. Renginius vedu daugiau nei 10 metų, per tą laiką išsigrynino mano darbo specifika, susibūrė didelis klientų ratas. Tikriausiai neatsitiktinai didžiausią mano vedamų švenčių dalį sudaro vestuvės. Jos ypatingos tuo, kad jos dažniausiai yra vienintelės, tad reikia sukurti tobulą, suasmenintą ir visam gyvenimui įsiminsiančią šventę iš pirmo karto.
Labai daug laiko skiriu užsakovams dar iki šventės. Niekada neskaičiuoju valandų ir tam, kad ji būtų maksimaliai individualizuota, tinkanti būtent tai porai, o ne pseudouniversali.
Kuo išsiskiriate iš kitų vestuvių vedėjų, gal yra koks nors darbo braižas, elementai, kurie Jums ypač būdingi? Arba kitaip – kaip manote, kodėl poros pasirenka būtent Jus? Kodėl jaunavedžiai renkasi mane, tikriausiai geriausiai atsakytų jie. Tai, ką girdžiu aš, – dažniausiai pasirinkimą lemia rekomendacijos ir tai, kad pirmojo susitikimo metu sutampa auros. Manau, pastarasis dalykas yra esminis. Visi paslaugų tiekėjai svarbiausioje Jūsų gyvenimo šventėje turi būti tie, su kuriais Jums lengva bendrauti, lengva tartis, jaučiatės gerai ir atviri šalia jų.
Nežinau, ar galiu tai laikyti savo išskirtinumu, bet labai daug laiko skiriu užsakovams dar iki šventės. Niekada neskaičiuoju valandų ir tam, kad ji būtų maksimaliai individualizuota, tinkanti būtent tai porai, o ne pseudouniversali, kalbuosi, susitinku, susirašinėju, bendrauju tiek, kiek to reikia abiem pusėms.
Kiekvienos šventės scenarijus kuriamas individualiai. Žinoma, yra pasikartojančių motyvų, vis dėlto tai vestuvės su savo specifika ir dalykais, kurių negali praleisti, bet surengti šventę, kuri būtų asmeniška, visiškai atitinkanti jaunuosius kaip porą, man yra svarbiausia.
Labai džiugina tai, kad dažnas užsakovas akcentuoja, jog vienas iš pasirinkimo kriterijų yra stiprios komandos buvimas. Mano komandoje – 7 žmonės. Daug. Tai gana retas reiškinys tarp vedėjų. Bet būtent komanda, kur kiekvienas žino savo darbą, įdeda savo indėlį (vieni prieš šventę, kiti – jos metu), ir lemia aukštą kokybę bei užsakovų pasitikėjimą.
Labai džiugina tai, kad dažnas užsakovas akcentuoja, jog vienas iš pasirinkimo kriterijų yra stiprios komandos buvimas. Mano komandoje – 7 žmonės. Daug. Tai gana retas reiškinys tarp vedėjų.
Ar iš anksto detaliai susidėliojate šventės scenarijų, ar visgi labiau improvizuojate? Ko dažniausiai scenarijuje pageidauja šiuolaikiniai jaunavedžiai? Scenarijus yra būtinas ir prie jo dirbu su visa komanda. Tik turint jį tvirtą, galima leistis į improvizacijas. Sakyčiau, kad abu dėmenys yra lygiai vienodai svarbūs: tiek pasidaryti stiprius namų darbus, pasiruošti labai aiškų ir gerą scenarijų, tiek nebijoti nuo jo nuklysti organiškai reaguojant į tai, kaip rutuliojasi šventė, kaip vyksta veiksmas, kiek įsijautę yra svečiai.
Scenarijus yra būtinas ir prie jo dirbu su visa komanda. Tik turint jį tvirtą, galima leistis į improvizacijas.
Kokių triukų imatės, kai matote, kad sunku išjudinti publiką? Kas labiausiai iš Jūsų siūlomos programos užveda publiką? Publikos yra labai skirtingos, šventės taip pat, tad sakyti, kad paspaudžiu mygtuką ir vakarėlis pasikuria, negalima. Raktas į šventės sėkmę yra pajausti publiką ir sukurti kuo jaukesnę, natūralesnę atmosferą, kurioje žmonės nebūtų įsitempę ir leistų sau linksmintis iš širdies. Džiaugiuosi, kad man ir mano komandai tai tikrai pavyksta.
Raktas į šventės sėkmę yra pajausti publiką ir sukurti kuo jaukesnę, natūralesnę atmosferą, kurioje žmonės nebūtų įsitempę ir leistų sau linksmintis iš širdies.
Kiek laiko iki vestuvių patartumėte pradėti ieškoti šventės vedėjo? Kaip paprastai vyksta darbas su poromis prieš vestuves, kelių susitikimų ir kokios informacijos Jums paprastai reikia? Nepasakysiu nieko naujo – kuo anksčiau jaunavedžiai pradeda planuoti šventę, tuo daugiau pasirinkimo jie turi. Paprastai vestuvės pradedamos planuoti prieš metus, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad negali būti spontaniškų švenčių. Daug tokių mano karjeroje buvo ir visos fantastiškos, tad jeigu pora yra spontaniška, išankstinis planavimas jiems kelia neigiamas emocijas, sakyčiau, reikia likti ištikimiems sau ir nebijoti paskutinės minutės vestuvių. Bet tai labiau išimtys. Tendencija rodo, kad poros nori planuoti tuoktuves ramiai, ilgai ir pasidžiaugti šiuo procesu, tad metai ar bent pusė prieš tam yra labai normalus laiko tarpas.
Gal pamenate kokių kuriozinių, neįprastų, keistų situacijų iš savo darbo patirties vestuvėse? Kaip iš tų ar tos situacijos pavyko išsisukti? Draugai iš manęs šaiposi, kad turiu talentą prasidurti automobilio ratus, tad ne kartą yra tekę pakeliui į šventę keisti ratą, bet visada pasilieku daugiau laiko nenumatytiems atvejams, tad tai streso niekada nesukėlė. Buvo dingusi elektra sodyboje ir kažin kur pražuvo ir neatvažiavo vestuvinis tortas, bet dirbant su profesionalia komanda visi tokie kuriozai užglaistomi taip, kad nei jauniesiems, nei svečiams nesukelia jokio streso.
Yra buvę ir tokių siautulingų švenčių, kai man prieš pat atsisveikinimą su publika plyšo drabužiai, bet niekas, be manęs ir mano komandos, to nepastebėjo.
Jūsų nuomone, ko reikia norint būti geru renginio vedėju? Kokio darbo su savimi tai reikalauja, kaip tobulėjate pats? Tikriausiai nustebinsiu atsakymu, bet visų pirma reikia labai stiprios fizinės ir psichologinės sveikatos. Nuolat būti tarp žmonių, geros nuotaikos, viską sustyguoti ir neturėti galimybės klysti – tikrai nėra lengva. Manau, kad geras renginio vedėjas yra tas, kuriuo pasitiki užsakovas. Jeigu jaunieji prieš šventę miega ramiai, vadinasi, pasirinko tinkamus paslaugų teikėjus. Man labai patinka, kad su daugybe jaunųjų užsimezgė ryšys, pasveikiname vieni kitus su gimtadieniu, pasekame socialiniuose tinkluose, vedu ir kitas jų organizuojamas šventes.
Savo tobulėjimui skiriu daug laiko ir lėšų, pradedant sportu, sveika mityba, kelionėmis, knygomis, baigiant rimtais improvizacijos, viešojo kalbėjimo, užsienio kalbų kursais. Tai procesas, kuris, tikiuosi, niekada nesibaigs.
TOMAS GRIGAITIS TRUMPAI APIE SAVE:
- Geriausias poilsis man yra: miškas.
- Šiuo metu labiausiai laukiu:
- Labiausiai gyvenime bijau: netekti skaidraus proto.
- Artimiausia svajonė ar tikslas, kurį siekiu įgyvendinti: išmokti dar vieną užsienio kalbą.
- Negaliu atsikratyti įpročio: valgyti saldumynus.
- Geriausias būdas pakelti man nuotaiką: leisti mėgstamą muziką.
- Labiausiai gyvenime esu dėkingas: šeimai.